Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedra atliko tyrimus, kurie parodė, kad vis daugiau moksleivių studijas renkasi ne Lietuvoje, tačiau kitose šalyse. Jei tik turėtų galimybes, studijas užsienyje būtų linkę rinktis 41 proc. abiturientų.
Tiesą sakant, skaičius visiškai nestebina. Dar 2007 metais buvo atliktas Lietuvos jaunimo situacijos tyrimas, kur nemažai dėmesio skirta jaunimo migracijos tendencijoms. Taigi jis tuomet parodė, kad esant menkiausiai galimybei, emigraciją pasirinktų tas pats skaičius jaunuolių. Maža to, skirtingai nei vyresnės kartos emigrantai, jaunimas jaučiasi kultūriškai visiškai prisitaikę kitoje šalyje. Tai irgi normalu – neturi ypatingų įsipareigojimų ir prisirišimų Lietuvoje.
Tai, kad vis daugiau ir daugiau abiturientų galvoja apie studijas svetur, tikrai nėra ypatinga problema. Problema tai tampa tada, kai mūsų valstybė nebetenka išsilavinusių žmonių, kurie būtų pajėgūs kurti pridėtinę ekonominę vertę čia. Kurie būtų pasiryžę kurti ir mokėti mokesčius Lietuvoje.
Valstybė neturi jokios teisės riboti jauno žmogaus pasirinkimo. Tačiau ji turėtų imtis aktyvesnių veiksmų, siekiant išlaikyti REALŲ ryšį su savo tautiečiais. Ar mes šiandien tiksliai žinome kiek lietuvių studijuoja geriausiuose pasaulio universitetuose?
Ar yra realios programos ir instrumentai, kuriais būtų galima betarpiškai palaikyti su jais ryšį, informuoti apie galimybes kurti ir dirbti Lietuvoje, stengtis juos privilioti atgal? Bent jau aiškiai jiems pasakyti, kad valstybė visada laukia jų grįžtančių. Jei to nebus artimiausiu laiku, bijau, kad galime netekti ryšio su didžiausią potencialą turinčiais žmonėmis. Kaip tada atrodys Lietuva? Turbūt tikrai ne kaip “Lietuva – drąsi šalis"...
Juras Požela, Vilniaus m. savivaldybės tarybos narys
