Seime skinasi kelią Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisos, kurioms priešinasi žemės savininkai. Jie ragina politikus susivokti, nes už miestuose nusavintą žemę valstybė gyventojams sumokės grašius, o ją parduos už milijonus.
Šiaušiasi prieš Vyriausybės planus
Sovietmečiu nuosavybės netekę žmonės priešinasi Vyriausybės pateiktiems Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimams, kuriems įsigaliojus buvusiems savininkams už turėtą miestuose žemę bus kompensuota pinigais pagal nominalią jų vertę.
Praėjusią savaitę tokį atlyginimo būdą protokoliniu sprendimu pasiūlė įteisinti Vyriausybė, kuri mano, kad kompensuojant pinigais būtų galima greičiau ir skaidresniu būdu atsiskaityti su savininkais.
„Kitaip nei nacionalizacija šių planų negaliu įvardyti, nes už nusavintą žemę žmonės gaus šimtus kartų mažesnę kompensaciją, nei galėtų už ją gauti rinkoje“, – sakė Lietuvos žemės savininkų sąjungos atstovas Kęstutis Mozeris. Šiuo metu piliečiams už mieste esančią valstybės išperkamą žemę atlyginama žemės ūkio paskirties žeme kaimo vietovėse, vertybiniais popieriais, iki 20 arų sklypais mieste ir kitkuo.
Visoje Lietuvoje miestuose yra 10,9 tūkst. ha valstybės išperkamos žemės, į kurią nuosavybės teises prašo atkurti 15,5 tūkst. piliečių.
Pardavė per vieną dieną
K. Mozeris nurodė konkrečius atvejus, kaip valstybė yra apgavusi žmones. „Prieš 20 metų Užsienio reikalų ministerijos prašymu Vilniuje, įskaitant ir prestižinį Žvėryno mikrorajoną, buvo rezervuota apie 30 grąžintinų sklypų, kurie sovietmečiu iš savininkų buvo atimti, – pasakojo K. Mozeris. – Tuometinė Vilniaus miesto savivaldybė apsižiūrėjo, kad ambasadų ten nebus, ir iš sąrašo išbraukė 20 sklypų. Jie buvo parduoti per vieną dieną!“
Žemės savininkų atstovas neabejoja, kad panašiai įvyks ir dabar, kai Vyriausybė planuoja už žemę kompensuoti pinigais nominalia jos verte.
„Vienas savininkas Žvėryne pretenduoja atgauti 1 ha sklypą, kurio rinkos vertė siekia apie 10 mln. Lt, bet pagal naująją tvarką jis gaus tik 10 tūkst. Lt ir tik per penkerius metus.“
K.Mozeris neatmeta galimybės, kad jeigu Seimas priims pataisas, dėl pažeisto lygiateisiškumo principo bus kreipiamasi į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
Valstybės išperkamos žemės kompensavimo metodiką rengia Nacionalinė žemės tarnyba, bet jau dabar aišku, kad valstybė žmones tiesiog apgaus. Visoms kompensacijoms per 5 metus prireiks beveik 330 mln. Lt, o pagal senąją tvarką, galiojančią nuo 1992 m., reikėtų gerokai daugiau.
„Kompensacijoms pagal rinkos vertę reikėtų 32 mlrd. litų, todėl nerealu, kad savininkams sumokėtume rinkos verte“, – tikino žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas.
Valstybė pripažįsta, kad žmonėms už žemę sumokės 100 kartų mažiau, o lėšas sukaups pardavusi valstybinę žemę ir nuosavybės teisėms atkurti rezervuotus miškus.
Išpardavusi rezervinius miškus (apie 55 tūkst. ha) ir žemės ūkio paskirties žemę (65 tūkst. ha) iki 2015 m. valstybė surinktų 1,14 mlrd. litų.
Hektaras sostinėje įkainotas 80 tūkst. litų
Žemės vertę Vyriausybė apskaičiuos ir pagal 1999 m. lapkričio 9 d. Vyriausybės nutarimą, kuris nustato kompensuojamą pinigų dydį už arą. Vadovaujantis minėtu nutarimu, vieno aro vidutinė vertė Kaune siekia 768 Lt, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Marijampolėje – 576 Lt. Naujai siūloma metodika rengiama iš kelių dedamųjų. Žemės vertė bus apskaičiuojama net pagal iki 1940 m. nacionalizacijos buvusią vertę.
„Už valstybės išperkamą 0,5 ha žemę, kuri iki 1940 m. nacionalizacijos buvo naudota kitai paskirčiai Vilniaus mieste, piliečiui būtų atlyginama 38,4 tūkst. Lt“, – teigė Nacionalinės žemės tarnybos atstovė spaudai Kristina Chlynova-Žukovski.
Už valstybės išperkamą žemės ūkio paskirčiai naudotą 0,5 ha žemę Vilniaus mieste piliečiui būtų atlyginama tik 10,9 tūkst. Lt. Tačiau kiekvienu atveju ši vertė skirsis priklausomai nuo sklypo vietos, dydžio ir paskirties.
Žemės ūkio viceministras E.Raugalas teigia, kad net jei valstybė imtų atlyginti už žemę rinkos verte, kiltų bylinėjimosi banga tarp valstybės ir piliečių, kuriems anksčiau buvo kompensuota už nusavintą turtą.
Jo žodžiais, negali būti nė kalbos apie tai, kad žmonėms už nusavintą žemę kompensacijos būtų skaičiuojamos pagal verčių žemėlapius, „nes tai jau būtų rinkos kaina“.
K. Mozeris akcentuoja, kad savininkai niekada ir nesitikėjo gauti rinkos vertės dydžio kompensacijas.
Pataisos sulaukė kritikos
Seime mėginama prastumti ir kitas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisas, kuriose numatyta už miestuose turėtą žemę savininkams atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Dokumentui nepritarė Seimo Antikorupcijos komisija, atsižvelgdama į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) rekomendacijas.
Projektą sukritikavo ir Seimo teisininkai. „Nuostatos gali pažeisti piliečių interesus. Konstitucinis Teismas 2007 m. liepos 5 d. nutarime pažymėjo, kad teisėtų lūkesčių apsauga suponuoja „inter alia“ ir tai, jog valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus“, – teigia Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.
Vienintelis šioms pataisoms pritarė Petras Gražulis, kuris teigia, kad geriau žmonėms už turtą atlyginti mišku, nei siūlyti centus.
Gediminas STANIŠAUSKAS
