Aplinkos ministerija, kuriai pavesta suskaičiuoti, kiek Lietuvoje tebėra tarnybinių butų, “Respublikai” pateikė įspūdingus skaičius. Butų ir individualių namų įvairiuose miestuose - 1208, tai yra 79 378 kv. metrai naudingojo gyvenamojo ploto.
Nereikia banko paskolos
Tiek vadinamųjų tarnybinių gyvenamųjų patalpų valstybės valdžios ir valdymo institucijos tebeturėjo šių metų sausio 1-ąją. Jų darbuotojams, turintiems teisę dažniausiai neribotą laiką apsigyventi tarnybiniame būste, galvos neskaudėjo nei dėl banko paskolų naštos, nei dėl nemažų nuomos kainų.
Registrų centro atstovas Aidas Petrošius “Respubliką” informavo, kad šiuo metu vidutinė gyvenamojo ploto vertė Vilniuje yra apie 3200 litų, o Lietuvoje - apie 2100 litų už kv. metrą.
Apytiksliai skaičiuojant, įvairaus svarbumo valdiškų institucijų pavaldume ar balanse esantys tarnybiniai butai parduoti net ir sunkmečiu valstybės kišenę papildytų apie 170-250 mln. litų.
Tik maža šio turto dalis retkarčiais įtraukiama į Valstybės turto fondo privatizuojamų objektų sąrašą. Kiti lieka kaip neliečiama privilegija.
Apsaugininkai valdo namą
Bene daugiausia tarnybinių butų - 434 - šių metų pradžioje turėjo Generalinė miškų urėdija, tačiau didžiąją šio valdiško turto dalį sudarė miškininkų būstai. Nepasiūlęs, kur gyventi, vargu ar eigulį prisiviliotum į miško vidurį.
Aplinkos ministerijos sąraše nėra Seimo narių butų, nes įstatymų leidėjai savo būstus Vilniuje seniai užmaskavo po viešbučio, neteikiančio jokių tokiai įstaigai būdingų paslaugų, priedanga.
Vyriausybės kanceliarija šiuo metu disponuoja 12 tarnybinių butų prestižiniame sostinės Turniškių kvartale, tačiau iš šio nekilnojamojo turto, pasirodo, negauna jokios naudos.
“Mums priklauso 12 butų arba du namai Turniškėse, - teigė Vyriausybės kanceliarijos Ūkio skyriaus vedėjas Jonas Šniaukšta. - Vienas šešių butų namas atiduotas Vadovybės apsaugos departamentui, kurio darbuotojai, saugantys Turniškėse gyvenančius esamus ar buvusius šalies vadovus, ten įsirengė darbo ir poilsio patalpas”.
J.Šniaukštos teigimu, vienas butas panaudos teise perduotas Prezidentūrai, kuri taip jį pavertė biuru kadenciją baigusių prezidentų bei dabartinės šalies vadovės aptarnaujančiam personalui. Dar penki Vyriausybei priklausantys butai Turniškėse tebestovi tušti. Jie nėra išnuomoti, o parduoti šių butų negalima - namas patenka į vadovybės apsaugos prižiūrimą saugumo zoną.
Palikę tarnybą neišsikelia
Viena didžiausių šalyje tarnybinių butų šeimininkė yra Krašto apsaugos ministerija (KAM). Kariškiams pavaldus net 391 toks būstas, juose gyvena ir kariškiai, ir civiliai.
KAM atstovės Jovitos Bazevičiūtės turimais duomenimis, dabar 150 kariškių tarnybinių butų yra Vilniuje, 109 Kaune, 22 Klaipėdoje, 54 Panevėžyje, 35 Rukloje, 6 Šiauliuose, po 4 Utenoje ir Marijampolėje, 3 Alytuje, po vieną Druskininkuose, Radviliškyje, Tauragėje ir Telšiuose.
Už gyvenimą krašto apsaugos sistemai priklausančiuose tarnybiniuose butuose moka tik pagal darbo sutartis dirbantys civiliai, todėl šio turto našta KAM pernai atsiėjo apie 70 tūkst. litų. Dėl šios priežasties kariškiai esą mielai atsisakytų tarnybinių butų, tačiau jų įtraukimas į privatizuojamo valstybės turto sąrašus itin vangus.
Pasak J.Bazevičiūtės, ne visi į atsargą išėję kariškiai nutraukia nuomos sutartis ir išsikelia iš valdiškų butų. Šiuo metu yra net 39 buvę KAM sistemos darbuotojai, kuriems tarnybiniai butai nepriklauso, tačiau išsikelti jie neskuba. Dėl tokio užsispyrimo vyksta ir teismai.
Siūlo pastogę prie ežero
Valstybės saugumo departamento (VSD) žinioje esančiuose 8 butuose Vilniuje gyvena ne šios įstaigos vadovybė, o eiliniai pareigūnai. Taip tikino VSD atstovas Vytautas Makauskas, nors prieš kelerius metus skandalingai paaiškėjo, kad prestižiniuose butuose buvo pigiai apsistoję, o vėliau šį turtą privatizavo tuometiniai saugumiečių vadai su buvusiu jų direktoriumi Arvydu Pociumi priešakyje.
Vilniaus apskrities viršininko administracija turi 28 tarnybinius butus, tačiau visi jie yra ne sostinėje. Šios įstaigos Turto valdymo poskyrio vyresnysis specialistas Albinas Pranevičius “Respublikai” sakė, kad dažniausiai tokie butai simboliškai išnuomojami rajonų mokyklose sutinkantiems dirbti mokytojams.
Tarnybinį butą šiuo metu geram specialistui mielai sutiktų suteikti ir Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijos vadovas Emanuelis Leškevičius. Jis sakė, kad direkcija, valdanti 9 tokius būstus, mielai jų atsikratytų.
“Turime butų kaimo keturbutyje, kur pusę namo užima asocialūs asmenys, - sakė E.Leškevičius. - Jie buvo net ir gaisrą sukėlę, namas šildomas krosnimis, vandens reikia atsinešti iš lauko - kas tokiame bute norėtų gyventi? Bet galime suteikti ir geresnį butą, netoli ežero. Tik, žinoma, ne bet kam - direkcijai verkiant ieško kultūrologo”.
Politikai toliau delsia
- Ką reikėtų daryti su dideliu turtu - valstybės įstaigoms priklausančiais tarnybiniais butais? - “Respublika” paklausė Seimo Audito komiteto pirmininkės Loretos GRAUŽINIENĖS.
- Dar per praėjusią Seimo kadenciją mes nagrinėjome šį klausimą ir, kiek prisimenu, mažai kas pasistūmėjo nuo to laiko. Jau praleistas geriausias laikas privatizuoti, o tai yra valstybės institucijų aplaidumas. Valstybė tikrai nepasistengė gauti neblogų pinigų už šį turtą.
- Tačiau jūsų partija - Darbo - tuomet taip pat buvo valdžioje?
- Mūsų partija valdžioje buvo tik pusantrų metų. O Seimo Audito komitete kol kas yra priimtas sprendimas suskaičiuoti ir registruoti šį turtą, tą Aplinkos ministerija jau ir atliko. Tačiau sprendimą dėl tokių butų privatizavimo turi priimti ne Seimas, o kiekviena ministerija, kuriai pavaldus šis turtas.
- Kaip reikėtų pasielgti su tarnautojais, kurie tarnybiniuose butuose gyvena ilgus metus, todėl nė neabejoja, kad tai - jų užgyventas turtas?
- Tokie butai nėra paveldimi, todėl jų valdytojai turbūt neatsakingai žiūri į savo turto valdymą. Įstatymai galioja visiems, tad kodėl kiti žmonės taip greitai iškeldinami iš savo butų, jei yra skolingi ir pan.? Pats svarbiausias dalykas - įstatymais numatyti visas tokio turto privatizavimo galimybes, kad ne nuo valdininko malonės, o nuo teisės aktų priklausytų kiekvieno tarnautojo galimybės tarnybinius butus privatizuoti lengvatinėmis ar kitomis sąlygomis.
Julius GIRDVAINIS
