Dėl priešrinkiminių reitingų ir po truputį klestinčio žemės ūkio, rinkimuose suklupusi Kazimiros Prunskienės vadovaujama Valstiečių liaudininkų sąjunga nustebino. Vieni tikina, kad dėl to kaltos balsus pasigviešusios populistinės partijos, kiti - kad partinės rietenos ir politinio gyvenimo permainos, treti kaltina tuščius pažadus ir pačią ministrę. Profesorius politologas Algis Krupavičius išlieka santūrus ir siūlo palaukti vietos rinkimų: mat visai tikėtina, kad būtent tada ši partija atsigriebs.
Č. Juršėnas: populistai nugraibė grietinėlę
Socialdemokratas Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas samprotauja, jog Valstiečių liaudininkų sąjunga rinkimuose į Seimą neperžengė penkių procentų slenksčio dėl to, jog jų balsus pasisavino populistinės Darbo partija, partija „Tvarka ir teisingumas“ bei pramogų pasaulio atstovo Arūno Valinsko vadovaujama „Tautos prisikėlimo partija“. Kalbėdamas apie prieš pat rinkimus susikūrusią „Tautos prisikėlimo partiją“, Č. Juršėnas pastebi, kad naujai susiformavusi politinė jėga neturėjo savo rinkėjų rato, dėl to buvo priversta atiminėti balsus iš likusių partijų. „Ji negalėjo surasti kokių nors naujų balsuotojų, vadinasi, turėjo elgtis nugraibydama grietinėlę nuo kitų partijų. Tada kitoms partijoms nieko neliko“, - apie Kazimiros Prunskienės vadovaujamos partijos nesėkmę rinkimuose svarstė Č. Juršėnas. Jis prisipažino nelinkęs sureikšminti vieno iš argumentų, kad valstiečiai liaudininkai šiuose parlamento rinkimuose suklupo dėl nepateisintų rinkėjų lūkesčių.„Visiems galima prikišti, kad ko nors nepateisino. Jeigu per daug žadėjo, tai patys kalti – nereikėjo per daug žadėti“, - teigė Č. Juršėnas. Parlamento pirmininkas sako asmeniškai neįžvelgiąs šios partijos vidinių problemų, kurios būtų galėjusios paveikti prastus rinkimų rezultatus, tačiau pripažįsta girdėjęs kalbų apie nesutarimus Valstiečių liaudininkų sąjungos viduje. „Be abejo, ginčų turi visos partijos. Mūsų partijos yra demokratiškos, tad aišku, kad partijų nariai ginčijasi“, - tvirtino socialdemokratas. Apibendrindamas partijos nesėkmę Č. Juršėnas pridūrė: „Daugiausiai lėmė populistinės partijos, bet rinkiminiai pažadai irgi turėjo reikšmės. Žodžiu, viskas susidėjo“.
A. Kubilius: atotrūkis nuo sovietinio palikimo
Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Andrius Kubilius mano, kad valstiečiai liaudininkai nepateko į Seimą dėl šalies politinio gyvenimo permainų ir kintančios kaimo rinkėjų orientacijos. „Manau, kad kažin, ar tokios nišinės partijos (kaip Valstiečių liaudininkų sąjunga – aut.), ypač nutaikytos į vieną specifinę žmonių grupę, turi didelę perspektyvą. Matyt, kad Lietuvos politinis gyvenimas jau artėja prie europinio standarto, kada greičiausiai liks aiški kairė pusė ir dešinė - konservatyvi ir liberali. Gal kada nors kokie žalieji atsiras“, - samprotauja A. Kubilius, pridurdamas, jog kaimyninėje Lenkijoje kaimo žmonės reiškia tvirtą paramą dešiniosioms jėgoms. Konservatorių lyderis svarsto, jog Lietuvos kaimo žmonės savo mąstymo būdu ir gyvenimo praktikomis jau beveik atitrūkę nuo sovietinio palikimo, ir sako, kad būtent šie pokyčiai greičiausiai bus lėmę Valstiečių liaudininkų sąjungos nesėkmę. „Kaimuose nemažai kas kinta. Galbūt tai ir lėmė partijos nesėkmę, kuri taip įsivaizdavo, kad labiau primindama sovietinį laikotarpį, gali daug pasiekti“, - aiškino A. Kubilius. Seimo rinkimus laimėjusios partijos vadovas sako, kad Valstiečių liaudininkų sąjunga pralaimėjo rinkimus ir dėl partinių lyderystės problemų. Verta prisiminti, kad partijos vicepirmininkas Ramūnas Karbauskis dar sausį pasitraukė iš partijos neapsikentęs kadaise buvusios sąjungininkės – dabartinės partijos pirmininkės K. Prunskienės. A. Kubilius pripažįsta, kad R. Karbauskio priekaištai dabartinei partijos vadovei yra pagrįsti, tačiau priduria, jog partiniai vaidai bus irgi pakišę koją rinkimuose.
V. Mazuronis: sudaužyti lūkesčiai
Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Valentinas Mazuronis tikina, kad K. Prunskienės vadovaujamą partiją rinkimuose paklupdė visuotinis žemdirbių nusivylimas, jų lūkesčiams neišsipildžius. „Susidarė toks įspūdis, kad žemdirbiai, kurie yra pagrindiniai (Valstiečių liaudies sąjungos – aut.) rinkėjai, yra ganėtinai stipriai nusivylę pačia ministre ir ministerijos veikla“, - sako jis. V. Mazuronis aiškina, kad nors, iš vienos pusės žiūrint, atrodo, jog kaimui yra skiriama didelė parama, tačiau žvelgiant iš kitos, matyti, jog didžiausias pyrago gabalas yra atriekiamas didiesiems ir stambiesiems ūkininkams, ir apibendrindamas priduria, jog visi ūkininkai „turi po vieną balsą ir lygų“. Anot V. Mazuronio, rinkėjų ratas, kuris palaikė valstiečius liaudininkus, nusiminė dėl visko - pradedant pieno, grūdų supirkimo kainomis ir baigiant problemomis mėsos sektoriuje. „Aišku, nepasakysi, kad tai yra vien Žemės ūkio ministerijos problemos“, - sako jis ir pabrėžia, jog nepateisinti žemdirbių lūkesčiai, ekonominiai keblumai, smukusios supirkimo kainos, partijos narių atotrūkis nuo žmonių problemų lėmė atitinkamą ūkininkų pasirinkimą. Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas irgi teigia, kad vidinės partijos problemos, atsiradusios pasitraukus R. Karbauskiui, taip pat sukliudė partijai patekti į Seimą.
A. Krupavičius: regioninė partija
VDU profesorius politologas Algis Krupavičius sako, kad šie parlamento rinkimai išryškino sisteminę valstiečių liaudininkų problemą. Anot jo, visuose rinkimuose po 2000-ųjų metų vyksta labai aiški tendencija, kad per vietos rinkimus į savivaldybių tarybas valstiečiai liaudininkai pasirodo kaip gana stipri politinė jėga, kurią remia gausesnis būrys rinkėjų, nei kad rinkimuose į Seimą. A. Krupavičiaus teigimu, šita tendencija rodo, kad valstiečiai liaudininkai yra labiau regioninė partija. „Apskritai šį kartą rinkėjai balsavo prieš visas valdžioje esančias partijas ir visos valdžioje esančios partijos gerokai prarado ir balsų“, - sako A. Krupavičius ir priduria, jog valstiečiams liaudininkams rinkimuose nepasisekė greičiausiai dėl to, jog kaimo gyventojai ir žemės ūkio žmonės liko nepatenkinti pirmiausiai pieno ir grūdų supirkimo kainomis.
