Tai numatančias Visuomenės informavimo įstatymo pataisas Seimo sekretoriate registravo valstiečiai Dovilė Šakalienė, Zenonas Streikus ir Robertas Šarknickas.
Parlamentarai siūlo numatyti imperatyvią nuostatą, kad informavimo priemonės turinyje „turi būti išlaikytos proporcijos tarp teigiamos (pozityvios) ir neigiamos informacijos“. Pataisomis numatoma, kad pozityvi informacija turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų viso turinio, o pozityvios žinios būtų pateikiamos „informacinės programos pradžioje ar pirmuosiuose leidinio puslapiuose“.
Projekto rengėjai pabrėžia, kad žiniasklaida yra vienas svarbiausių informacijos šaltinių apie valdžios institucijų darbą bei jo vertinimą, laikoma „demokratijos garantu“, užtikrinančiu visuomenės informavimą apie jai svarbius įvykius, formuojančiu visuomenės nuomonę bei kontroliuojančiu valdžios institucijos veiksmus. Teigiama, kad korupcijos skandalai, valdžios pareigūnų piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimas bei kitos problemos nušviečiant politinio gyvenimo aktualijas itin dažnai atsiduria žiniasklaidos akiratyje, o tai skatina visuomenės nusivylimą.
„Neigiamos informacijos vyravimas politinės komunikacijos kanaluose skatina visuomenės nusivylimą valdžios institucijomis ir nusišalinimą nuo politinio gyvenimo, taip pat nepasitikėjimą žiniasklaidos priemonėmis ir jose pateikiama informacija“, - iniciatyvą aiškina parlamentarai.
Pasak jų, nepasitikėjimas valstybinėmis institucijomis bei žiniasklaida „dažnai išauga dėl nestabilios ekonominės situacijos valstybėje, dėl per didelio dėmesio neigiamai informacijai“.
„Tačiau akivaizdu, jog labai trūksta kokybiškos informacijos, kuri leistų žmonėms įgyti daugiau žinių ir informacijos apie politikoje vykstančius procesus, pvz., susipažinti su rinkimuose dalyvaujančiais politikais, suprasti valdžios svarstomus visuomenei aktualius klausimus ir priimamus sprendimus“, - argumentus išsako politikai.
