Pasaulyje visada buvo kažkoks pasidalijimas. Pavzydžiui, Sovietų blokas prieš Vakarus, ar šiuo metu besivystančios ekonomikos prieš išsivysčiusias – BRIC prieš G7. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad pasaulyje yra dar vienas susiskaldymas: šalys, kurios manipuliuoja savo valiutomis prieš šalis, kurios to nedaro bei kuriomis yra manipuliuojama, rašo „Quartz“.
Nuolat girdime kaip Kinijos užsienio valiutos rezervai padeda jos eksportui išlikti konkurencingam bei paskatina augimą, nors ji pastaruoju metu sumažino šiuos veiksmu. Tačiau Kinija ne vienintelė ekonomika, žaidžianti šį žaidimą. Daug Azijos šalių, įskaitant Japoniją ir Korėją, laiko nuvertinusios savo valiutas. Naftą išgaunančios šalys daro tą patį, kad padidintų savo eksporto pajėgumus. O didžiausia valiutos manipuliatorė yra Šveicarija, kuri deda daug pastangų, kad Šveicarijos frankas nebrangtų euro atžvilgiu.
Iš viso, apie 20 šalių aktyviai manipuliuoja savo valiutomis, o šių manipuliacijų vertė per metus siekia 1 trln. JAV dolerių, teigiama Josepho Gagnono ir C. Fredo Bergsteno iš Petersono tarptautinės ekonomikos instituto.
Labiausia nuo manipuliacijų kenčia JAV dėl savo ekonomikos dydžio ir finansų rinkų liberalizacijos. Valiutos manipuliacija veda prie JAV prekybos ir einamosios sąskaitos deficito, kas sukelia darbo vietų mažėjimą. Minėto tyrimo mokslininkai teigia, kad manipuliacijos valiuta yra kaltos dėl pusės darbo vietų trūkumo JAV.
Greitai augančios Azijos ekonomikos priešinasi rinkos jėgoms, kurios siekia pabranginti valiutą. Kai kurios manipuliatorės, ypač Taivanas ir Izraelis, laiko didelius užsienio valiutos rezervų kiekius dėl politinių priežasčių – jos bijo, kad bus atkirstos nuo tarptautinės finansinės sistemos. Šveicarija bet kokia kaina bando išlaikyti savo franko bei skolų krizės kamuojamo euro stabilų kursą. Tačiau kadangi šios šalys turi didelį prekybos perteklių, jas mokslininkai taip pat laiko manipuliatorėmis.
Naftą eksportuojančios šalys turi gerą priežastį kaupti valiutų rezervus – jų ekonomikos priklauso nuo neatsinaujinančio šaltinio, tad joms reikia taupyti ateičiai. Bet ekonomistams sunku pasakyti, kada taupymas pavirsta manipuliacija.
Visos šios manipuliacijos sukelia nuostolių 41 ekonomikai, kurios laikomos nesikišančiomis, į jas įeina JAV, euro zona, bei tokios besivystančios šalys kaip Meksika. Dar 91 šalis praktikuoja vadinamąją gynybinę intervenciją, kad išlaikytų paritetą su atviresnėmis valiutos manipuliatorėmis.
J. Gagnonas ir C. Fredas Bergstenas siūlo, kad JAV galėtų suduoti smūgį aštuonių įtakingų šalių manipuliacijoms: Kinijos, Danijos, Honkongo, Korėjos, Malaizijos, Singapūro, Šveicarijos bei Taivano.
JAV buvo apkaltinta tuo, kad kursto „valiutos karus“, nes Federalinio rezervo kiekybinis skatinimas skatina investuoti į kylančias rinkas, kas sukelia didesnį spaudimą jų valiutoms.
Tačiau ekonomistai siūlo išvengti tikrojo valiutų ar net blogesnio prekybos karo. Daugelis apžvalgininkų teigia, kad tai neišvengiama augančio disbalanso pasaulinėje finansų sistemoje pasekmė. Vietoj to, J. Gagnonas ir C. F. Bergstenas siūlo JAV bendradarbiauti su G20 ir kitomis paveiktomis šalimis.
Autoriai tikisi, kad koalicija tarp valstybių, paremta efektyvia manipuliacija, gali įtikinti aštuonias manipuliatores prisijungti prie susitarimo, kuris apribotų užsienio valiutos pirkimo apimtis. Taip norima, kad Tarptautinis valiutos fondas įteisintų sankcijas už manipuliavimą valiuta ir apsiimtų jas įgyvendinti.
Svarbiausias dalykas šioje strategijoje būtų atsverti valiutos intervenciją. Centrinis „aukos“ bankas pirktų manipuliatorės valiutą ir taip panaikintų įtaką valiutos kursui. Kovojant su tokiomis šalimis, kaip Kinija, kurios riboja savo parduodamos valiutos kiekius, būtų uždėti mokesčius JAV turtui arba apriboti tolimesnius įsigijimus. Taip pat būtų galima pasitelkti prekybą: įtraukti manipuliavimą valiuta į prekybos subsidijos skaičiavimus bei bylas dėl manipuliavimo spręsti Pasaulio prekybos organizacijoje.
Tai nėra nauja praktika kai kuriose šalyse, tačiau JAV tokie veiksmai būtų revoliucingi. Nes JAV išsižadėtų dolerio, kaip pasaulio valiutos, pozicijos. Tačiau tai iš dalies jau vyksta dėl kylančių euro bei renmibi valiutų ir daugybės augančių finansinių pasaulio centrų.
Geras būdas kovoti su manipuliacijomis yra pasiūlyti manipuliatorėms kitų būdų kaip stimuliuoti savo augimą ir nesiremti vien eksportu.
Jeigu JAV nori šioje kovoje su manipuliacijomis gauti paramos, jai reikės įtikinti tokias šalis kaip Indija bei Brazilija, kad manipuliatorių veiksmai labiau žaloja jas pačias, o ne Ameriką.
Tačiau kyla politinių problemų. Baracko Obamos didžioji užsienio reikalų strategija buvo „posūkis į Aziją“, o šešios iš aštuonių didžiųjų manipuliatorių yra Azijoje. JAV vis dar reikia Kinijos paramos tokiose problemose, kaip Irano bei Š. Korėjos branduolinės programos, Sirijos pilietinis karas bei klimato kaita. Tačiau vėlgi dalis posūkio į Aziją esmės yra įgalinti Kinijos kaimynus taip pat, o valiutų išlyginimas būtent tai ir padarytų.
Kinijai pačiai reikėtų pagalvoti, kur ji bus po 50 metų? Ar ne ten pat kur ir JAV? Jei disbalansas prives prie tikro prekybos karo, jis gali užverti pasaulinę rinką, kuri lėmė Kinijos ekonominį bumą. O JAV turi galimybę sukurti tarptautines normas, kurios, Amerikos ekonomikos dominavimui pasaulyje blėstant, sukurs daugiau stabilumo ir paskatins jos pačios ekonomikos augimą.
Mėlyna spalva pažymėtos valiuta manipuliuojančios šalys, o raudona – šalys, kurių valiuta yra manipuliuojama. (qz.com pav.)
