Mažėjantis atlyginimas susirgus, o atsitikus nelaimei – finansinės problemos šeimai, vietų trūkumas darželiuose ar nerimas, kad bet kada atleis iš darbo – ne visi verslininkai linkę savo darbuotojus palikti likimo valiai ar valstybės rūpesčiui. Kad žmogus žmogui ne vilkas – rodo tendencijos, jog vis daugiau darbdavių imasi privačiai drausti savo darbuotojus ar rūpintis kitais jų socialiniais poreikiais.
Paplitusį stereotipą, jog darbo sąlygos ir darbuotojų motyvacija labiau rūpi užsienio kapitalo įmonėms, iškart paneigia draudimo bendrovės „If“ asmens draudimo produkto vadovė Lina Aidukevičienė. Išanalizavę privataus Lietuvos rinkos sveikatos draudimo tendencijas, „If“ specialistai sako, kad daugiau nei pusė (60 proc.) bendrovių, kurios yra pasirūpinusios darbuotojų sveikatos draudimu – lietuviško kapitalo. Vis dėlto, daugiausia tarp jų didžiosios ir vidutinės įmonės.
„Smulkusis verslas Lietuvoje rečiau turi finansinių galimybių papildomai motyvuoti darbuotojus, – sako draudimo ekspertė. – Sveikatos draudimu dažniausiai naudojasi didžiųjų miestų įmonės, o sutartys su kitų miestų bendrovėmis pavienės. Tai irgi siejame su ekonominiais skirtumais.“
Anot L. Aidukevičienės, sveikatos draudimas suteikia galimybę naudotis privačiomis medicinos ir sveikatingumo paslaugomis, todėl yra laikomas svarbia darbuotojų gerovės ir motyvacijos kūrimo priemone. „If“ duomenimis, 43 proc. sveikatos draudimą turinčių darbuotojų pasinaudoja vaistų kompensacija, 29 proc. – apmoka odontologų sąskaitas.
Gyvybės draudimo ir pensijų fondų bendrovės „Aviva Lietuva“ finansų analitikų skaičiavimais, 31 metų administracijos darbuotojas, gaunantis vidutinį atlyginimą, ligoninėje praleidęs 15 darbo dienų, mėnesio pabaigoje gautų 202 litais mažesnį atlyginimą nei įprasta. O darbdaviui investavus į darbuotojo gyvybės draudimą – apie 1,1 tūkst. litų daugiau.
Tikslingas skatinimas
Kalbinama bendrovės „Kauno vaisiai ir daržovės“ ekonomistė Asta Armonienė pasakoja, kad investuoti į papildomą darbuotojų sveikatos draudimą įmonė nusprendė pasvėrusi keletą priežasčių: jos darbuotojų amžiaus vidurkis – daugiau nei 40 metų, jie dirba gamybinį darbą, taigi ir patenka į didesnės rizikos grupę.
„Pagrindinė priežastis, kad kuo mažiau sunkumų kiltų tiek mums patiems, tiek mūsų darbuotojams. Esame ne naujokai rinkoje ir įmonės darbuotojų kaita gana nedidelė. Po ketverių metų tokios praktikos galiu pasakyti, kad ji pasiteisino: buvo keletas kritinių atvejų, kai darbuotojai pasinaudoję šiuo draudimu galėjo kompensuoti gydymo ir reabilitacijos išlaidas“, – pasakoja ji.
Anot A. Armonienės, papildomai apdrausti darbuotojus įmonei nėra itin didelė investicija, tačiau taip galima tikslingai juos skatinti, o ne tiesiog skirti premijas „pravalgyti“.
„Tie, kuriems teko susidurti su medicinos įstaigomis, puikiai žino, kad valstybė kompensuoja tik dalį paslaugų. Visa kita tenka padengti iš savo lėšų, – sako ji. – Tokiomis skatinimo priemonėmis ne tik lengviau išsaugoti darbuotojus, bet ir įmonės, kaip darbdavio, įvaizdis tampa patrauklesnis. O šiandien darbuotojų ne taip paprasta rasti.“
Verslui ir darbuotojui
„Aviva Lietuva“ finansų analitikų teigimu, atsižvelgiant į emigracijos mastus, darbingo amžiaus žmonių skaičiaus mažėjimo prognozes, darbdaviams sunku ne tik rasti, bet ir išlaikyti darbuotojus. Tad kita galima darbuotojų skatinimo priemone ir socialinio rūpesčio išraiškos forma gali tapti gyvybės draudimas.
„Jis nepakeis atlyginimo pakėlimo, tačiau gali tapti papildomu lojalumo skatinimo įrankiu, – aiškina „Aviva Lietuva“ vadovė Asta Grabinskė. – Socialiai atsakingas verslas taip turi progą ne tik „įdarbinti“ darbuotojui mokamus papildomus pinigus, bet ir sukurti įrankį, kuris bent finansiškai amortizuotų ligos ar netekties keliamas problemas. Tokiu būdu naudą jaus ir darbuotojo artimieji.“
Ji pateikia skaičiavimus, kad įmonės savininkui pasirinkus trisdešimties metų biuro darbuotojo gyvybės draudimą ir už jį per mėnesį mokant 150 litų, po 15 metų darbuotojas turėtų sukaupęs per 32 tūkst. litų kapitalą. Šį kapitalą jis gali kaupti investuodamas arba naudoti savo reikmėms. Tie patys 150 litų, kuriuos darbdavys kas mėnesį kaip skatinimą darbuotojui papildomai mokėtų su atlyginimu, po 15 metų, atskaičius mokesčius, sukurtų tik 15 tūkst. litų naudą.
Pažangios ir gerus rezultatus pasiekusios įmonės taip pat moka įmokas darbuotojų naudai ir į 3 pakopos pensijų sąskaitą – tokias tendencijas sako pastebintys „Danske Bank“ specialistai.
„Labiausiai jos matomos informacinių technologijų, bankų ir farmacijos sektoriuose. Prognozuojame, kad stiprėjant ekonomikai bendrovės vis dažniau pasirinks papildomas socialines garantijas kaip priemonę darbuotojų motyvacijai ir pridėtinei vertei kurti“, – aiškina „Danske Bank“ Investavimo ir taupymo paslaugų departamento direktorius Darius Kuzmickas.
Jis pasakoja, kad grupė, kuri valdo ir „Danske Bank“ Lietuvoje, jau pati turi tokios patirties: nuo metų pradžios Estijoje veikiančio banko darbuotojams bus pervedama tam tikra suma nuo jų metinio atlyginimo į 3 pakopos pensijų sąskaitas.
„Šią motyvacijos priemonę Lietuvos filialo darbuotojams taip pat planuojame pasiūlyti dar šiemet“, – priduria jis.
Be bandomojo laikotarpio
Mobiliojo ryšio operatorius „Bitė“ draudžia darbuotojų sveikatą papildomai, taip pat nelaimingų atsitikimų bei kelionių draudimais. Sostinėje įsikūrusioje bendrovės būstinėje yra vaikų poilsio kambarys, kuriame gali lankytis darbuotojų vaikai, nepriklausomai nuo amžiaus.
Paklaustas, kokios naudos iš tokių patogumų ir socialinių garantijų darbuotojams gauna įmonė, „Bitės“ generalinis direktorius Chrisas Robbinsas sako tai tiesiogiai siejantis su geresniu klientų aptarnavimu ir bendrovės vertybių puoselėjimu.
„Rūpinamės darbuotojais – suteikiame jiems papildomą naudą, o jausdami skiriamą dėmesį, jie mato, kad yra reikalingi. Žmonės tai vertina, juos tokie dalykai motyvuoja ir išlaiko“, – tvirtina jis.
Neseniai bendrovė atsisakė ir darbuotojų bandomojo laikotarpio ir nors dėl šios priežasties naujų paieška užtrunka iki mėnesio, tačiau jie – geriau atitinka įmonės vertybes.
„Neteisinga įdarbinti žmogų greitai ir „tik pabandyti“. Tai netgi kvaila. Įsipareigojame, kad atrinkę geriausius kandidatus dirbsime daug ir ilgai“, – aiškina Ch. Robbinsas.
FAKTAI: Darbuotojų motyvacija
Ūkio ministerijos tyrimo duomenimis, apie 28 proc. darbuotojų jaučia silpną motyvaciją pasilikti įmonėje, kurioje šiuo metu dirba
Daugiau nei pusė (60 proc.) bendrovių, pasirūpinusių darbuotojų sveikatos draudimu, – lietuviško kapitalo
Vidutiniškai bendrovė savo darbuotojams apdrausti universaliu gyvybės draudimu per mėnesį išleidžia 971 litą
Socialinės motyvacijos priemonės populiarios tarp IT, finansų, farmacijos, transporto, gamybos, statybos sektorių bendrovių
NUOMONĖS
Artūras Černiauskas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas
Bandomasis laikotarpis darbuotojui pavojingiausias. Jo būtų galima atsisakyti, nes šiuo metu yra pakankamai sistemų ir priemonių įsitikinti kandidato tinkamumu dar prieš jį įdarbinant
Kęstutis Lisauskas, „Investors forum“ Mokesčių grupės vadovas
Pasižiūrėję į gyventojo mokamus mokesčius „Sodrai“, pamatytume, kad kiek gyventojas beuždirbtų, darbdavio ir jo paties mokesčių sumokama vis daugiau, o galimybės pasinaudoti išmokomis – ribotos
Algimanta Pabedinskienė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė
Šiandien vidutinė senjoro pensija – per 800 litų. Suprantame problemą, bet negalime išskirti vieno visuomenės sluoksnio. Turime žiūrėti kompleksiškai į visas socialines grupes – gyvename vienoje valstybėje
