Vis daugiau piliečių nebeina balsuoti, nes nepasitiki partijomis, Vyriausybė ir Seimas apsimeta to nesuvokiantys. Šios institucijos nebando kelti žmonių pasitikėjimo jomis ir partijomis, o tik įstatymų kaitaliojimu bando privilioti kuo daugiau rinkėjų ir taip likti prie politikos lovio.
Žmonių problemų nemato
“Beveik 80 procentų žmonių nebepasitiki partijomis, politikais ir valstybės institucijomis, kitaip tariant - pačia valstybe (...). Vis daugiau piliečių neina balsuoti. Piliečiai savo noru atsisako teisės dalyvauti savo valstybės valdyme. Ir tikrai ne todėl, kad pasyvumas, abejingumas ar “tas prakeiktas nuolankumas" būtų mūsų įgimtas nacionalinis bruožas (...). Žmonės netiki, kad gali apvalyti Lietuvą savo balsais (...). Jie nepasitiki valdžia, politikais ir politika apskritai", - iš Seimo tribūnos dėstė D.Grybauskaitė.
Tačiau Vyriausybė bei Seimas ir toliau apsimeta to nesuprantantys ir rinkimų įstatymų kaitaliojimu į rinkimus bando privilioti nors kiek rinkėjų. Nors rinkimų įstatymas ir patys rinkimai žmonių visai nebedomina, politikams šie reikalai daug svarbesni už socialines problemas, chaosą švietimo sistemoje, vis blogėjančią situaciją sveikatos apsaugos srityje ir kitas liaudį kamuojančias bėdas. Jiems svarbiausia - žūtbūt užsitikrinti, kad ir ateityje būtų išrinkti į valdžią.
Todėl prieš kiekvienus rinkimus pasipila šimtai siūlymų, kaip reikėtų keisti rinkimų įstatymus, nors tai aktualu tik patiems politikams. Beje, politologai pastebi, kad siūlytojai pateikia tokias idėjas, kurios būtų naudingos tik jiems ar jų atstovaujamoms politinėms jėgoms.
Laimės ieškotojai
Per Nepriklausomybės laikotarpį pateikti net 2324 projektai (tiesa, kartu su lydimaisiais dokumentais) dėl rinkimų įstatymų pakeitimų! O ir Vyriausybė, užuot sprendusi finansines Lietuvos problemas, dėmesį koncentruoja į tai, ar, pavyzdžiui, reikia Lietuvoje elektroninio balsavimo. Šią savaitę nusprendė: reikia. Lyg šalyje būtų pinigų perteklius, naujovei įdiegti numatyta skirti apie 7 mln. litų.
Beje, laisviems rinkimams Lietuvoje šiemet sukanka lygiai 20 metų. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš viso (neskaitant 1990 m. savivaldos rinkimų ir minėtų rinkimų į Vilniaus bei Šalčininkų rajonų tarybas po tiesioginio valdymo) rinkimuose užregistruoti 57 609 kandidatai (jei tas pats žmogus kandidatavo, pavyzdžiui, trejuose rinkimuose, laikoma, kad kandidatavo 3 asmenys), iš jų 8515 tūkst., arba beveik kas septintas, buvo išrinkti.
Nebegali be rinkimų
Vienintelį kartą sėkmės siekė 20 582 politikai, po du kartus - 5898, po tris - 2550, po keturis - 1373, po penkis - 817. Yra daugybė politikų, kurie įsivaizduoja, kad žmonės be jų negalėtų gyventi. Absoliutus bandymo patekti prie valdžios lovio lyderis yra Valdemaras Tomaševskis. Jis valdžios siekė net 19 kartų ir savo tautiečių dėka net 9 iš jų - sėkmingai.
18 kartų laimę bandė Artūras Melianas, tačiau jam pasisekė vos 4 kartus. Egidijus Klumbys į valdžią pateko 5 kartus iš 16 bandymų, o Birutė Vėsaitė - 6 kartus iš 16 mėginimų. 9 asmenys laimę bandė po 15 kartų. Tarp jų buvo ir tokių, kurie vis bandė ir bandė, nors pavyko tik kartą. Tai - Mindaugas Končius ir Edvardas Kriščiūnas. 13 asmenų kandidatavo po 14 kartų, 18 žmonių - po 13 sykių. Tarp jų - ir ilgiausią įmanomą darbo Seime stažą turintis Česlovas Juršėnas.
