Trečiadienio posėdyje Seime parlamentarai po pateikimo pritarė įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo“ ir „Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų ir tvarkos“ pataisoms, kurios numato, kad piliečiams, kelerius metus laukusiems, kol už negrąžinamą nekilnojamąjį turtą bus kompensuota vertybiniais popieriais (akcijomis) bus kompensuojama pinigais. Sklypų vertė būtų nustatoma ne pagal rinkos kainas, o pagal vadinamuosius verčių žemėlapius.
Pataisų iniciatoriai tvirtina, kad taip „valstybė bus pajėgi laikytis įstatymuose prisiimtų įsipareigojimų ir užtikrinti piliečių teisėtų lūkesčių apsaugą“, o „atlyginimas kitu valstybės turtu, pavyzdžiui, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtiems pastatams, žemės sklypą, yra susijęs su papildomomis išlaidomis (valstybės turto vertės nustatymo ir kt.), todėl yra neekonomiškas“.
Paklausti, ką daryti piliečiams, jei valstybė ryšis pažeisti teisėtus jų lūkesčius, nes vykdyti įsipareigojimus savo piliečiams jai „ekonomiškai nenaudinga“, Balsas.lt kalbinti specialistai tvirtina, kad lūkesčiai tikrai gali būti pažeisti ir neatmeta, jog priėmus siūlomas pataisas žmonės bus priversti kreiptis į teismą.
NT ekspertas: nė vienas kompiuteris sklypo vertės tiksliai nenustatys
Suskaičiuoti, kiek prarastų kantriai laukusieji vertybinių popierių, jeigu Seimas pritars pataisoms, ir kompensacijas už negrąžinamą žemę jie bus priversti priimti pinigais, kažin ar įmanoma. Kiek būtų uždirbę, jeigu, tarkime, būtų pardavę gautą lygiavertį sklypą, taip pat sunku, nes sklypas sklypui nelygus.
Paklaustas, ar labai skirtųsi kompensacijų pinigais dydis, apskaičiuotas sklypo kainą nustatant pagal vadinamuosius verčių žemėlapius, nuo realios konkretaus sklypo vertės, „Ober-Haus“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Remigijus Pleteras pabrėžė, kad vidutinė rinkos vertė dažniausiai būna neadekvati tikrajai nekilnojamojo turto vertei, o jokia programa negali tiksliai nustatyti, kiek vertas konkretus sklypas.
„Manau, kad mokėdama pagal verčių žemėlapius,valdžia gali ir pati save nuskriausti, nes gali sumokėti per dideles kompensacijas, bet gali nuskriausti ir žmones, nes nė viena vyriausybė, nė vienas kompiuteris ar programa negali tiksliai įvertinti, kiek vertas konkretus sklypas. Tai gali padaryti tik kvalifikuotas vertintojas, atsižvelgęs į daugybę faktorių“, – sakė nekilnojamojo turto ekspertas.
Jo teigimu, neįvertinus konkrečios vietos, negalima pasakyti, kiek skirsis vadinamajame verčių žemėlapyje nurodyta kaina nuo sklypo rinkos kainos.
„Kaina gali skirtis nuo kelių iki keliasdešimt procentų. Gal ta vieta yra užžėlusi, užpelkėjusi, gal ten melioracija pažeista, ir sutvarkyti sklypą bus labai brangu? Sklypai, esantys vienas šalia kito pagal verčių žemėlapį gali būti įvertinti vienodai, tačiau jie gali iš esmės skirtis – vieno reljefas gali būti nelygus, o kitas lygutėlis, su geru privažiavimu. Ir jų reali kaina tikrai skirsis nuo kainos pagal verčių žemėlapį“, – aiškino R. Pleteras.
Jis atkreipė dėmesį, kad mieste tie skirtumai gali būti dar didesni, negu užmiestyje.
„Tai ir komunikacijos, ir infrastruktūra. Gal kuris nors sklypas Vilniuje pagal tuometinį bendrąjį planą buvo vertas labai nedaug, bet dabar jo vertė gali būti labai didelė – jeigu ten, pavyzdžiui, numatyta gyvenamoji ar komercinė statyba. Užtikrinu, kad nėra išrastas toks įrankis, kuris galėtų tiksliai masiškai įvertinti sklypus ar bet kokį kitą nekilnojamąjį turtą. Galima daugiau ar mažiau tiksliai spėti – tai ir daro programos, nustatančios verčių žemėlapius, tačiau jokiu būdu negalima to lyginti su konkretaus sklypo vertinimu, kai atsižvelgiama į jo dydį, reljefą, vietą ir net situaciją rinkoje“, – portalui Balsas.lt aiškino R. Pleteras.
„Nesakau, kad vyriausybė būtinai nuskriaus žmones, tačiau tokio tipo sklypų vertę, manyčiau, turi nustatyti kompetentingi vertintojai. Ir ne pagal verčių žemėlapius. Kvalifikuoti vertintojai net nežiūri į tuos žemėlapius, jie remiasi faktais“, – apibendrino R. Pleteras.
Teisininkai: būtų pažeisti ir lūkesčiai, ES Žmogaus teisių Konvencija
Teisininkai tokį valdžios bandymą paspartinti užsitęsusį nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą vadina tų pačių teisėtų lūkesčių, kuriuos apsaugoti siekiantys deklaruoja įstatymo pataisų rengėjai, pažeidimu.
„Be abejo būtų pažeisti, jeigu žmogus tikisi ir mano, kad jo turto vertė yra žymiai didesnė, negu jam mokama kompensacija“, – Balsas.lt žurnalistams sakė M. Romerio universiteto Administracinės teisės ir proceso katedros profesorius Eduardas Monkevičius.
„Jeigu Seimas pritars tiems pakeitimams, ir jei kompensacija už žemę neatitiks realios situacijos, kils konfliktinė situacija. Pagal teisinius principus turi būti nustatoma reali žemės vertė toje vietovėje, ir tada pagal turto vertinimo įstatymą bei metodikas turi būti vertinama ir mokama kompensacija. Jeigu tai nepadaryta, vadinasi, yra pažeidimas“, – aiškino jis.
Dar griežčiau pataisas vertina M. Romerio universiteto Teisinės pagalbos centro vadovas dr. Gintautas Danišauskas ir advokatė Dovilė Kiznytė. Jie atkreipė dėmesį, kad „projektai yra nukreipti mažiau aktyviai socialinei grupei, kuri dėl įvairių priežasčių nesugebėjo laiku atgauti savo nuosavybės, tačiau tai nereiškia, kad ši socialinė žmonių grupė turi prarasti savo teises į nekilnojamą turtą“.
Jie nesutinka su Žemės ūkio ministerijos tvirtinimu, kad pataisos nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos bei kitų ES dokumentų.
„Konvencijos 14 str. neleidžia daryti kokių nors išimčių kokiai nors socialine grupei. O šiuo atveju bandoma daryti išimtis neatkūrusių savo teisių į nekilnojamąjį turtą socialinei žmonių grupei. Taip pat galima pasiūlyti ministerijos specialistams dar kartą paskaityti mūsų šalies Konstitucijos 29 str., kuriame konstatuojama, kad žmogaus teisių negalima varžyti ar teikti jam privilegijų dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Taip pat galima priminti ir Konstitucijos 5 str. – kad valdžios įstaigos tarnauja ne kam kitam, o žmonių teisėms“, – aiškina G. Danišauskas ir D. Kiznytė.
„Keistai atrodo ir 1998 m. birželio 18 d. Konstitucinio Teismo nutarimo interpretavimas, kad nėra svarbios žmogaus teisės jų teisėtų lūkesčių pavidalu, o svarbu yra tai, kad neva valstybė nėra pajėgi sumokėti jų teises atitinkančią sumą. Ir todėl veiks toks „neteisinis“ įstatymas, keliantis visuomenėje įtampą ir nepasitikėjimą Lietuvos valstybe apskritai“, – tęsia jie.
Be to, teigia Balsas.lt žurnalistus konsultavę teisininkai, vadovaujantis Konstitucija, nuosavybė gali būti paimama tik bendriems visuomenės poreikiams, už ją teisingai atlyginus.
„Jei piliečiams, pralaukusiems eilę metų, kol už turėtą nuosavybę jiems bus atlyginta valstybės įmonių akcijomis, nebus paliekama teisė gauti bent teisingą atlyginimą, paremtą natūraliais rinkos principais, o bus atlyginama pagal valstybės „primestą“ tvarką, bus pažeistos žmogaus teisės į nuosavybę, kuri pagal mūsų Konstituciją yra neliečiama, ir teisėtų lūkesčių principinės nuostatos. Net su tuo nesusijusiems piliečiams tai kels nepasitikėjimą mūsų valstybe“, – aiškino G. Danišauskas ir D. Kiznytė.
Lietuvos teismai bus užversti naujomis bylomis?
Paklausti, ar piliečiai galėtų kaip nors apginti savo teisėtus lūkesčius, teisininkai atsakė teigiamai.
„Žmonės, kurių viltys bus nepateisintos, nes jiems buvo pažadėta, o pažadas neištesėtas, ir kurie manys, kad dėl to jiems padaryta žala, turi teisę ginčyti tokį sprendimą teismine tvarka“, – apibendrino E. Monkevičius.
Kita vertus, kas bus, jeigu kuris nors pilietis nesutiks, už sklypą, kuris kuriame nors Lietuvos rajono centre rinkos kainomis vertas 40-50 tūkst. litų, gauti 7-10 tūkst., ir prašymo kompensuoti pinigais nerašys?
„Žmogus turės pats paprašyti, kad būtų kompensuojama pinigais. O jeigu pats nepaprašys, tada procesas ir tęsis“, – pripažino ir Seimo Kaimo reikalų komiteto, kuriam ir pavesta svarstyti siūlomas pataisas, pirmininkas E. Pupinis.
Bet gal į parlamento posėdžių salę jau po Seimo rinkimų jos grįš kitokios? Į kurią pusę pasisuks – kitas klausimas. Mat nerimaudami šią situaciją tikriausiai stebi ir tie, kurie vis dar laukia, kol N rajono savivaldybė pagaliau ras kur atmatuoti jiems sklypelį gyvenamajam namui pasistatyti – vietoje to, ant kurio kaidaise stovėjusio tėvų ar senelių namo vietoje išdygo koks nors supermarketas. O gal ir jiems priverstine tvarka bandys įsiūlyti kelis tūkstančius litų? Bandymas įsiūlyti tai gražiuoju šių metų pavasarį jau buvo...
Todėl priminsime: Konstitucinis Teismas 2003 metų kovo 4 dieną pabrėžė: „kilęs ginčas, ar už turtą, kuris nėra grąžinamas natūra, yra kompensuojama teisingai, turi būti sprendžiamas teisme.“
Taip pat skaitykite:
Valdžios cinizmo viršūnė: vietoj akcijų už nesugrąžintą žemę – vargani grašiai? (I)
