Lietuvos verslui prašant Vyriausybės pagalbos elektros ir dujų kainoms pakilus į rekordines aukštumas ir įmonėms patiriant didelių nuostolių, energetikos viceministrė sako, jog valstybė gali reguliuoti tik mažmenines elektros kainas, tuo metu subsidijuojant elektros gamintojus pinigai atitektų ne tik vietos, bet ir kitų Baltijos šalių gamintojams.
„Valstybė gali reguliuoti kainas tik mažmeninėje rinkoje, tačiau pagrindinę kainos dalį sudaro elektros įsigijimo sąnaudos, kurios yra formuojamos biržose arba tiesioginiais sandoriais tarp atsinaujinančios energetikos gamintojų ir vartotojų“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje, kur buvo aptarta galima valstybės parama Lietuvos pramonei ir verslui, teigė Inga Žilienė.
„Kainų reguliavimas reikštų, kad valstybė turėtų subsidijuoti tiekėjus, tuo tarpu žinant, kad Lietuvos elektros rinka priklauso bendrai ES rinkai, o čia prekiauja kitų aplink Baltijos jūrą įsikūrusių šalių gamintojai, dalis Lietuvos subsidijų atitektų jiems. Taigi, valstybė subsidijuotų ne tik vietos gamintojus, bet ir kitas Baltijos šalis“, – pridūrė energetikos viceministrė.
Be to, anot jos, subsidijų klausimą turėtų spręsti Finansų, o ne Energetikos ministerija.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas apgailestavo, kad nepaisant situacijos rimtumo, valstybės institucijos ir toliau kratosi atsakomybės.
„Norėtųsi, kad mes mažiau replikuotume darbdaviams, o juos girdėtume, nes man susidaro įspūdis, kad bandome atsakyti, kodėl negalime kažko padaryti vietoj to, kad mums reikėtų suremti pečius ir paieškoti sprendimų, kaip tai padaryti. Suprantama, kad tai yra sunkiau nei nedaryti nieko“, – posėdyje teigė M. Majauskas.
Komiteto narys Regionų frakcijos seniūnas Jonas Pinskus kritikavo Vyriausybę, kuri esą vietoje sprendimų ieško biurokratinių kliūčių.
„Verslas tvirtina, jog Lietuvoje turime didžiulę generaciją mazuto ir dyzelio, o tuos generatorius Visagine ar Mažeikiuose mes galime užkurti nors ir rytoj, taip pat žinome elektros kainą, kuri reikalinga, kad verslas išgyventų – 20-25 centai už kilovatvalandę. Tai užkurkime tuos generatorius, duokime tiesioginius sandorius, ne per biržą, kad verslas išgyventų“, – teigė opozicinis parlamentaras.
Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius sako, kad valstybė privalo pasimokyti iš savo patirties ir energetinės krizės laikotarpiu remti verslą.
„Ekonominių krizių 2009 ir 2020 metų analizė rodo, kad valstybei yra pigiau remti gyventojus ir verslą nei jų neremti, todėl artimiausią žiemą ir pavasarį gyventojams ir mikroįmonėms reikalingos subsidijos, o verslui – labiau likvidumo priemonės bei investicinės paskatos“, – posėdyje teigė Prezidentūros atstovas.
Neeiliniame komiteto posėdyje be stambaus Lietuvos verslo savininkų, svarbiausių pramonės ir prekybos asociacijų, Investuotojų forumo vadovų taip pat dalyvavo Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijų atstovai.
Prezidentūra anksčiau ketvirtadienį paragino Vyriausybę padėti verslui amortizuoti drastiškai išaugusias energijos išteklių kainas bei iki kitos savaitės pristatyti konkretų pagalbos planą.
