Savivaldybės svetainėje oficialiai pristatytas visuomenei svarstyti rajono mokyklų pertvarkos planas. Pagal jį mokyklų vėl mažės. Valdžia tęsia mokyklų naikinimo vajų.
Perversmai tęsis
Lygumų bei Rozalimo vidurinės mokyklos 2015— aisiais ketinamos pertvarkyti į pagrindines. Pertvarkos plano rengėjų teigimu, šios abi mokyklos neįvykdys reikalavimo, įgalinančio jas tapti gimnazijomis: sudaryti ne mažiau, kaip dvi vienuoliktas klases.
Analogiška sąlyga ne pagal galimybes ir Pakruojo suaugusiųjų bei jaunimo švietimo centrui, kuriame vidurinio išsilavinimo siekia žmonės, dėl įvairių aplinkybių negalėję mokytis bendrojo lavinimo mokyklose. Todėl suaugusiųjų mokymo klasės nuo šio centro bus atskirtos ir prijungtos prie „Atžalyno“ gimnazijos.
Švietimo įstatymo pakeitimai duoda šansą Žeimelio vidurinei mokyklai persitvarkyti į gimnaziją, jeigu joje bus bent viena klasė vienuoliktokų. Nes mokykla — pasienio ruože. Bet Švietimo ir mokslo ministerija turės patvirtinti žeimeliečių vidurinio ugdymo programą.
Žeimelio mokyklos Bardiškių filialo nebeliks iš viso. Jame mokosi 39 vaikai, tėra du 5— 10 klasių komplektai, daugelį dalykų dėsto ne specialistai.
Pakruojo „Versmės“ pradinė mokykla taps „Žemynos“ pagrindinės skyriumi.
Triškonių pagrindinė ir Linkuvos specialioji mokyklos pagal šį planą taps Linkuvos gimnazijos filialais.
Specialiąją mokyklą nuo 2013-ųjų teks išlaikyti savivaldybei, todėl tikimasi sutaupyti, sumažinus išlaidas valdymui.
Plano projektas numatomas mokyklų bendruomenėse svarstyti iki sausio 15-osios. Iki to laiko projekto rengėjai lauks pasiūlymų bei mokyklų tarybų sprendimų — pritarti ar ne tokiems planams.
Pasiūlymus raštu galima teikti rajono švietimo skyriui.
Pagrindinis argumentas — vaikų skaičius
Vienu iš pagrindinių argumentų pertvarkyti į žemesnes ar uždaryti mokyklas plano projekte įvardijamas vaikų skaičius.
„Mažėja mokinių skaičius, o su juo — į rajono savivaldybę ateinanti dotacija — mokinio krepšelis... Mokyklose mažėja klasių komplektų, dėl to nesusidaro toks mokomųjų dalykų krūvis, kad būtų galima įdarbinti to dalyko specialistą“, — rašoma oficialioje Švietimo skyriaus informacijoje.
Dėl to planuojama pertvarkyti kiek daugiau nei prieš dešimtmetį atidarytą „Versmės“ pradinę mokyklą Pakruojyje. Nes rajono centro mokyklose turi būti ne mažiau kaip po 22 moksleivius vidutiniškai, kad užtektų mokinio krepšelio lėšų. „Žemynoje“ 5-8 klasėse moksleivių skaičius didesnis, ir iš tų pinigų trūkumas išlyginamas. Pakruojiečiai jau ne pirmus metus pastebi, kad abiejų įstaigų kolektyvai konkuruoja, stengdamiesi pritraukti pradinukus.
Be mokyklos kaimas aptems
„Triškonių pagrindinėje mokykloje dėl mokinių mažėjimo mažėja klasių komplektų ir mokyklai pačiai savarankiškai bus sudėtinga turėti mokomųjų dalykų specialistus, kai fizikos, chemijos ir kitų dalykų per visą mokyklą susidaro tik trys savaitinės pamokos“, — tokie argumentai, planuojant skelbti nuosprendį vienai iš labiausiai išgarsėjusių ekologiniu ugdymu įstaigų ne tik rajone, bet ir apskrityje.
Triškonių pagrindinė — ilgametė respublikiniame ekologinio švietimo konkurse dalyvaujanti mokykla. Kolektyvo pastangos įvertintos jau septyniomis Žaliosiomis vėliavomis, kasmet skiriamomis kelioms labiausiai pasižymėjusioms mokykloms šalyje.
Triškoniečiai pedagogai ir moksleiviai — nuolatiniai rajono aplinkos tvarkymo konkursų dalyviai.
Jau kelintus metus kolektyvas organizuoja moksleivių vokalinių kolektyvų šventę „Skambėk, pavasarėli“, pritraukiančią dalyvių ir iš kitų apskrities rajonų.
Kam liks šis įdirbis, pertvarkius mokyklą?
Triškonių pagrindinės mokyklos direktorė Angelė Kubilickienė redakcijai sakė, jog pertvarkos plano projektą su pedagogais ir moksleivių tėvais svarstys po Kalėdų arba po Naujųjų metų — laiko tam dar yra. Tuomet ir paaiškės visų nuomonė.
„Kol kas težinau, jog apie mokyklos ateitį kalbėję tėvai norėtų ją išsaugoti. Vaikų pas mus visada buvo ne itin daug. Tačiau, nors visai netoli Linkuvos gimnazija, moksleiviai, jei būtų norėję, jau būtų į ją išvažiavę“, — sakė vadovė.
Triškoniuose gyvenanti direktorė teigė, jog mokykla kaime yra daugiau, nei vien vieta, kur mokomi vaikai.
„Kaimo žmonės mokyklą paprastai sieja su šviesa, su jaunimu, kultūros veikla. Uždarius mokyklą, šviesa užgesta, kaimas aptemsta“, — sakė A. Kubilickienė.
Janina Šaparnienė
