Vyriausybė sako laukianti, kad Seimas pritartų jos pateiktoms pataisoms dėl antstolių vykdymo išlaidų, ir žada po to per dvi savaites nustatyti mažesnius antstolių atlyginimus ir vykdymo išlaidų dydžius.
Vyriausybės teigimu, dabartinis reguliavimas riboja valstybės teisinę diskreciją notarų ir antstolių atlyginimų nustatymo srityje.
„Antstoliai, Teisingumo ministerijos nuomone, uždirba per daug. Mes juos samdome, delegavome tas funkcijas, bet jie, man atrodo, ne visai pagrįstai savo didelį uždarbį perkelia ant piliečių pečių. Aišku, jie atlieka tikrai svarbią funkciją, už kurią turi būti atlyginama, bet ne tiek, kiek yra atlyginama dabar“, – 15min.lt studijoje ketvirtadienį sakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Jis sako kalbėjęs su kai kurių frakcijų atstovais ir besitikintis, kad klausimas Seime sulauks plataus palaikymo.
Ministro teigimu, turėtų keistis ir apmokėjimo tvarka, ir įkainiai.
E. Jankevičius taip pat sako, kad diskutuojama, jog dalį išieškojimo funkcijų galėtų perimti pati valstybė.
„Kartais yra keliamas klausimas, kodėl Mokesčių inspekcija pati negali tiesiog nusirašyti tas sumas, o perleidžia jas nusirašyti antstoliams. (...) Finansų ministras irgi kelia šiuos klausimus ir sakė, kad diskutuos“, – kalbėjo teisingumo ministras.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako rudens Seimo sesijoje pateiksianti įstatymo pataisas riboti antstolių atlyginimą, numatant, kad jis neviršytų 15 proc. nuo išieškotos sumos. Šalies vadovė sako, kad antstolių algos turi būti skelbiamos viešai.
Siekiant apriboti antstolių apetitus, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė Dovilė Šakalienė nori griežtintų jų veiklą.
Jai pritaria Lietuvos vartotojų organizacijų vienijančio aljansas ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklas.
Parlamentarė žada teikti pataisas, kurios leistų mažų skolų valstybės naudai išieškojimą iš antstolių perimti pačiai valstybei, standyti antstolio sprendimo vykdymą, kai antstolio veiksmus žmogus apskųstų, apribotų papildomas išieškojimo vykdymo išlaidas, sukurtų informacinę liniją konsultuoti žmonės, susidūrusius su antstoliais.
Taip pat siekiama nustatyti standartinį antstolių būtinųjų vykdymo išlaidų dydį, kuris nepriklausytų nuo išieškomos sumos ir siektų iki 10 eurų.
„Šiuos veiksmus sieti su skolos dydžiu yra neteisinga, nes būtinosiomis vykdymo išlaidomis įvardijami standartiniai penki be galo paprasti antstolių veiksmai, kurie yra visiškai vienodi visose vykdomosiose bylose, atliekami elektroninėje erdvėje, jų savikaina yra identiška ir žema nepriklausomai nuo išieškomos sumos dydžio“, – ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė D. Šakalienė.
„Tada nebeturėtume tokių situacijų, kai vienoje byloje jos (antstolių būtinųjų vykdymo išlaido – BNS) siekia kelis šimtus eurų, o kitoje – kelias dešimtis, nes tai ženkliai, kartais kelis kartus, padidina išieškomą sumą“, – pridūrė ji.
Pasak D. Šakalienės, dabar antstolių būtinosios vykdymo išlaidos skiriasi iki keliolikos kartų ir priklauso nuo išieškomos sumos. „Tačiau jos nėra nei pagrindžiamos, nei tinkamai pateisinamos“, – sako parlamentarė.
D. Šakalienė taip pat siūlo apkarpyti išpūstas papildomas vykdymo išlaidas.
Ji apgailestauja, kad stebėsenos šiuo klausimu nėra, todėl apie tokių antstolių išlaidų išsipūtimą galima susidaryti nuomonę tik remiantis žmonių skundai: „Šiandien patikrinti, kokie papildomų išlaidų žingsniai yra būtini ir pagrįsti, iš esmės beveik nėra galimybės“.
Parlamentarė mato naują tvarką, kaip išieškoti mažas skolas valstybės naudai, nes anot jos, jų yra daugiausia, pavyzdžiui, 85 proc. skolų iki 100 eurų sudaro administracinės baudos. Ji mažų skolų valstybės naudai išieškojimą iš antstolių siūlo perimti pačiai valstybei.
D. Šakalienė taip pat įsitikinusi, kad iš antstolių reikia perimti skolų išeiškojimą už nedideles bylinėjimosi išlaidas, procesines baudas, pavyzdžiui, dėl neatvykimo į teismą.
„Šios skolos nesunkiai, per elektroninę sąsają būtų suformuojamos kaip mokėtinos prievolės ir keliauti supaprastintam išieškojimui tiesiai į VMI“, – teigė D. Šakalienė. Ji žada teikti pataisą, kuri leistų atsirasti elektroninei platformai, kurioje būtų registruojami teismų priteisiami mokesčiai ir smulkios skolos.
D. Šakalienė taip pat siūlo įkurti informacinę liniją, kurią administruotų Teisingumo ministerija, ir būtų konsultuojami žmonės, susidūrę su antstoliais.
Ji taip pat siūlo įteisinti galimybę sustabdyti antstolio sprendimo vykdymą tada, kai antstolio veiksmus žmogus apskundžia. Dabar tokio galimybės nėra.
10 Lietuvos vartotojų organizacijų vienijančio aljanso ekspertas Rytis Jokubauskas siūlo reformuoti vykdymo išlaidų dydžius ir antstolių paslaugų įkainius ir jų nustatymą.
„Jie yra nustatomi Teisingumo ministerijai ir Antstolių rūmams susitarus. Tokia tvarka kelia klausimų dėl skaidrumo, teisingumo ir nešališkumo, nes įkainių nustatyme tiesiogiai dalyvauja tie, kurie teiks tas paslaugas, o kitų interesų grupių atstovų ten nėra“, – teigė jis.
Aljanso ekspertas taip pat siekia, kad antstolių ginčų su skolininkais nagrinėjime dalyvautų visuomenės atstovai.
R. Jokubauskas taip pat siūlo didinti antstolių kiekį Lietuvoje ir tikisi, kad tai paskatintų taikyti mažesnius įkainius už paslaugas: „Kiek šiandien yra antstolių ir kokios yra jų pajamos, tikrai negalima sakyti, kad jų skaičius yra toks, kad jie negali pragyventi“.
Pasak jo, konkurencija tarp antstolių veikia „kažkiek, minimaliai“ Kaune ir Vilniuje, bet niekur kitur.
D. Šakalienės teigimu, dabar kai kurie antstoliai uždirba 5–6 kartus daugiau negu šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Kai antstolio atlygis per mėnesį yra 37–48 tūkst. eurų, akivaizdu, kad galėtų įsiteikti ir dar keli antstoliai ir užsidirbti“.
Pasak D. Šakalienės, dabar Lietuvoje 300 tūkst. žmonių turi skolų. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovės Aistės Adomavičienės teigimu, 10 proc. šalies įsiskolinusių gyventojų yra patekę pas anstolius priverstiniam išieškojimui.
Ji taip pat tikino, kad užuot dengę skolas, dalis skolininkų daug sumoka už tų skolų ieškojimą.
