Didžiuosiuose šalies miestuose rengiamų mitingų išvakarėse valdžia ėmėsi žygių gesinti nepasitenkinimo esama situacija gaisrą, kurį pati ir įplieskė savo mokesčių reforma. Šį kartą valdantieji nusitaikė į nuolat iki šiol prieš bet kokią neteisybę aktyviai piketavusius pensininkus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) vakar išplatino informaciją, esą Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“, vienijanti 45 tūkst. pagyvenusio amžiaus žmonių, nei sausio 16 dieną, nei artimiausiu metu jokiose protesto akcijose nedalyvaus.
„Pensininkai įsitikinę, kad šiuo metu nereikėtų organizuoti protesto akcijų ir leisti Vyriausybei nors pusę metų ramiai dirbti“, - akcentuojama SADM pranešime.
Toks neįprastas sostinės pensininkų pareiškimas apstulbino uostamiesčio senjorus. Klaipėdiečiai mano, kad parodyti nepasitenkinimą ir nusivylimą valdžios sprendimais būtina dabar, o ne po pusmečio, kurio kai kurie pensininkai gali ir nepragyventi.
Nepraradę tikėjimo
SADM pranešime spaudai rašoma, kad „Bočių“ nariai, susipažinę su „Sodros“ biudžeto būkle, nusprendė, jog 2008 m. „Sodros“ biudžeto išlaidos buvo vykdomos „neapdairiai“. Dėl skylėto „Sodros“ biudžeto jie kaltina buvusią socialdemokratų valdžią.
„Bočių“ sąjungos tarybos ir valdybos pirmininkas Petras Ruzgus įsitikinęs, kad „tik diskusijų ir derybų keliu, o ne gatvės protestais galima spręsti pagyvenusių žmonių problemas“.
Tą jis tvirtino ir dienraščiui. P. Ruzgus neslėpė, jog mintis kreiptis į SADM bei rašyti tolerancijos persunktą pranešimą kilo po susitikimo su šios ministerijos atstovu.
Jo metu pensininkai esą sužinojo tikrąsias „Sodros“ biudžeto deficito priežastis, buvusios valdžios palankumą LEO LT ir dar „daug svarbių dalykų“.
„Leiskime jiems išspręsti šimtus klausimų, tam juk reikia laiko. Jeigu po pusmečio gyvenimas negerės, mes ne tik eisim į mitingus, bet ir patys juos organizuosim“, - tikino P. Ruzgus.
Beje, nutaręs palaikyti valdžią mitingo išvakarėse, „Bočių“ pirmininkas visų organizacijos narių, o jų - 45 tūkst., nuomonės neatsiklausė, todėl nėra tikras, ar sąjungai priklausantys pensininkai kituose miestuose neis piketuoti.
Paklaustas, ar jį asmeniškai tenkina nauji vos per keletą parų priimti įstatymai, apvertę lietuvių gyvenimą aukštyn kojom, pensininkų sąjungos vadovas nedvejojo. Jis įsitikinęs, kad kaltinti reikėtų tuos, kurie naujos kadencijos Seimui paliko kiaurą kaip rėtis biudžetą, o dėl pabrangusių vaistų esą kalti farmacininkai.
„Protestuosim prieš genocidą“
Taip savo dalyvavimo mitinge priežastį dienraščiui įvardijo uostamiesčio pensininkų klubo „Klaipėda“ pirmininkė Marta Petrauskienė.
„Man baisu dėl to, kas šiandien vyksta Lietuvoje. Kaip kitaip, jei ne taikiu protestu turėtumėm ginti savo nuomonę ir teisę gyventi taip, kaip norime? Juk ne su šakėm ir dalgiais eisime. Nesuvokiu, kodėl „Bočiai“ nusprendė kitaip. Valdžia svarsto, kaip mums sumažinti pensijas, brangina vaistus, vien už šildymą šį mėnesį sumokėjau 200 litų ir dar mokėsiu brangiau. Tiesiog negaliu tylėti, todėl klubo narius raginsiu į mitingą eiti kartu. Laukti nėra ko, nes per pusmetį jie gali prigalvoti dar kvailesnių įstatymų „, - sakė moteris, kurios vadovaujamam klube - apie 100 narių.
Dalyvavimo mitinge galimybes vakar ketino aptarti ir kitas senjorų klubas - „Sidabro gija“.
Jo pirmininkė Nijolė Ivanauskienė piketuotojus sakė palaikanti. Klaipėdietės nuomone, tik taip Seimas gali išgirsti nepatenkintos tautos balsą.
Dar viena pensininkų bendrija - Klaipėdos pagyvenusių žmonių asociacija, kurioje - apie 1000 narių, vieningos nuomonės dėl dalyvavimo mitinge neturi.
„Ne visiems profsąjungų reikalavimams mes pritariame, mums aktualiau yra tai, ar valdžia parduos „Klaipėdos naftą“ lenkams, ar ne“, - kalbėjo asociacijos prezidentas Vidas Sutkus.
Skylių lopymas būsimų pensininkų sąskaita
• Vakar Seimas priėmė Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisas, kurios lems, jog 2009 ir 2010 m. įmokos į privačius pensijų fondus sieks ne 5,5 proc., kaip buvo nustatyta anksčiau, o 3 proc.
Pensijų įmokų sumažinimui šalies prezidentas Valdas Adamkus paskelbė veto, tačiau vakar dauguma nubalsavo už tai, kad veto būtų atmestas.
Valdantieji tikisi, jog sprendimas užlopys „Sodros“ biudžeto skyles, tikimasi papildomai išlošti 600 mln. Lt.
Tuo tarpu prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Ramūnas Vilpišauskas mano, jog „Sodros“ biudžeto problemos neišnyks net ir po reformos, nes ateityje šias lėšas valstybei gali tekti grąžinti.
Vaida Jutkonė
