Pakruojo rajono savivaldybės valdininkų suplanuota rajono šilumos ūkio pertvarka – atradimas privačiam verslui. Čia renovuotą šilumos ūkį galima perimti veltui ir dar gauti šimtus tūkstančių litų priedo. Pasirodo, tam nė nereikia Savivaldybės tarybos sprendimų.
Pieš Tarybos valią
Pakruojis išgarsėjo vos ne pačia didžiausia šalyje centralizuotai tiekiamos šilumos kaina. Čia kilovatvalandė gyventojams kainuoja 33,7 cento (su PVM).
Prieš trejetą metų dabartinės Tarybos daugumos politikai nutarė steigti įmonę, turėjusią padaryti perversmą savivaldybės šilumos ūkyje – palaipsnį perėjimą prie alternatyvaus kuro ir pigesnės šilumos gamybos.
Tuomet Taryba nusprendė dalyvauti įsteigiant bendrovę „Pakruojo altergrana“ ir leisti savivaldybės įmonei „Pakruojo šiluma“ prisidėti 204 tūkstančiais litų įnašu 34 procentams bendrovės akcijų įsigyti.
Bendrovės įstatinis kapitalas turėjo būti 600 tūkstančių litų, o pagrindinio steigėjo, privataus kapitalo UAB „Naujoji šiluma“ dalis – 60 procentų akcijų.
Įdomus faktas – UAB „Naujoji šiluma“ generalinis direktorius ir vienas iš įmonės savininkų yra Vytenis Daunoravičius.
Tai tas pats V. Daunoravičius, kuris prieš kelerius metus vadovavo savivaldybės įmonei „Pakruojo šiluma“.
Planuota, kad naujoji privataus kapitalo ir savivaldybės bendrovė per metus gaus 6 milijonus litų pelno. Į naujosios bendrovės valdybą buvo paskirtas „Pakruojo šilumos“ direktorius Jonas Bumelis.
Tačiau savivaldybės kontrolieriams atlikus auditą paaiškėjo, kad Tarybos sprendimo, švelniai tariant, nebuvo laikomasi, nes „Pakruojo altergrana“ buvo įkurta su 10 tūkstančių akciniu kapitalu, o savivaldybės dalis – tik 3,4 tūkstančio litų įnašas.
Kas ir kodėl nusprendė pakeisti Taryboje nustatytas sutarties normas? Tai kol kas dar nenagrinėta tema. Paslapčių, klausimų ir nutylėtų atsakymų kamuolys dar tik pradeda vyniotis.
Planas – tik šnipštas
Šiandien apie UAB „Pakruojo altergrana“ veiklą rajone nieko negirdėti. Įmonė, pradžioje registruota „Naujosios šilumos“ adresu Vilniuje, vėliau buvo perregistruota kitu adresu – Pakruojo rajono Klovainių miestelyje.
Tačiau jos veiklos pėdsakų iki šiol nematyti ir buvusioje Klovainių miestelio elektrodinės katilinės pastate, kurį buvo siūloma perduoti steigiamos įmonės veiklai – biokuro gamybai.
Savivaldybės bendrovė „Pakruojo šiluma“ biokurą gaminasi pati ir yra nuostolingiausiai dirbanti savivaldybės įmonė.
Šilumininkai tvirtina, jog smulkinta mediena šildomas vienas centrinės katilinės katilas yra per menko galingumo, kad galėtų įtakoti šilumos kainą.
Pagal planą „Pakruojo šiluma“ turėjo tapti pagrindiniu „Pakruojo altergranos“ produkcijos vartotoju ir tiekti žmonėms pigesnę šilumą. Tačiau planas žlugo: Pakruojyje gaminama šiluma taip liko viena brangiausių Lietuvoje.
Europos parama
V. Daunoravičius, „Pakruojo altergranos“ vienas iš steigėjų, „Šiaulių kraštui“ tvirtina, kad su savivaldybe įkurta įmonė neveikia, bet kuriasi Klovainių seniūnijoje, tačiau konkrečios vietos nepasako.
„Gamyba čia turėtų būti pradėta šių metų pabaigoje. Yra pasirašytos sutartys su bankais, skirtos lėšos projektui vykdyti“, – aiškino V. Daunoravičius.
Pasak jo, „Pakruojo altergrana“ gavo europinių lėšų, kurios sudaro 50 procentų vykdomo projekto vertės.
Pagal viešai skelbiamą Žemės ūkio ministerijos sprendimą dėl paramos 2007-2013 metų kaimo plėtros programos projektų įgyvendinimo, „Pakruojo altergranos“ projekto vertė – 1 mln. 194 tūkstančiai litų.
Tuo tarpu „Pakruojo šilumos“ direktorius J.Bumelis, teigia nieko nežinantis apie „Pakruojo altergranos“ veiklą, nors buvo paskirtas į jos valdybą.
„Seniai nieko negirdėjau apie tą įmonę“, – „Šiaulių kraštui“ sakė J.Bumelis.
Viena iš paslapčių: įmonė veiklos nevykdo (savivaldybės atstovas apie jokią veiklą neinformuotas), bet Europos Sąjungos parama gauta.
Įmonių sąsajos – paslaptis?
Pakruojo savivaldybės Taryba prieš penketą metų buvo apsisprendusi imtis pertvarkos rajono šilumos ūkyje – rekonstruoti centralizuoto šildymo ir švietimo įstaigų katilines biokurui deginti.
Linkuvos gimnazijos katilinėje tokio projekto imtasi 2008-aisiais. Savivaldybėje buvo sudaryta komisija viešiesiems pirkimams organizuoti, jos pirmininku paskirtas gimnazijos direktorius Vaclovas Stapušaitis.
Tais pačiais metais gimnazijos katilinės rekonstrukcijai buvo skelbiamas konkursas.
Jame dalyvavo du pretendentai, vienas jų – tas pats V.Daunoravičius, atstovavęs bendrovę „Naujoji šiluma“.
Tačiau sutartis renovacijai po šio konkurso nebuvo pasirašyta, nes jį, V.Stapušaičio teigimu, užprotestavo kita dalyvausi įmonė.
Beveik po metų konkursas buvo skelbtas iš naujo. Jį už tą pačią „Naujosios šilumos“ siūlytą kainą laimėjo ir renovacijos darbų sutartį pasirašė vos pradėjusi veiklą nauja įmonė UAB „Norbeworks“.
Ši bendrovė buvo registruota Vilniuje tuo pačiu adresu kaip ir UAB „Naujoji šiluma“, abiems įmonėms nurodomas tas pats kontaktinis telefonas.
„Šiaulių krašto“ paklaustas apie UAB „Norbeworks“ veiklą Linkuvoje V.Daunoravičius tvirtino: „Nieko apie šią įmonę nežinau, ten yra kiti vadovai, kalbėkitės su jais“.
Klausimas: kodėl verslininkas sako apie „Norbeworks“ nieko nežinąs, jei abi įmonės naudojosi tuo pačiu fiksuoto ryšio telefonu, o iki praėjusių metų spalio „Norbeworks“ vadovavo V.Daunoravičiaus bendrapavardis Norbertas Daunoravaičius?
Paslapčių kamuolys turėtų pradėti vyniotis.
Vietoje katilinės – visas šilumos ūkis
Sutartimis su „Norbeworks“ imta domėtis beveik prieš porą metų. Tuomet Savivaldybės kontrolierės tarnyba atskleidė daugybę savivaldybės turto valdymo ir naudojimo pažeidimų.
Už juos atsakomybė tenka Savivaldybės administracijos direktorei Astai Jasiūnienei.
Kontrolierės ne kartą teikė rekomendacijas, kaip šiuos pažeidimus pašalinti, tačiau A. Jasiūnienė savo darbo broko neištaisė.
Kontrolierės nustatė, kad Linkuvos gimnazijos šilumos ūkio nuomos ir šilumos tiekimo sutartis su „Norbeworks“ yra neteisėta.
Sutartis buvo pasirašyta apeinant rajono Tarybos sprendimą, kuris leido tik gimnazijos katilinės nuomą.
Bambagyslė prie biudžeto
Kontrolierėms ėmus narplioti šilumos ūkio sandorį, paaiškėjo dar daugiau: be rajono Tarybos žinios savivaldybei teko 1,256 milijono litų vertės įsipareigojimai šilumos ūkį išsinuomojusiai įmonei.
Šią sumą savivaldybė bendrovei „Norbeworks“ turėtų grąžinti dalimis per dešimt metų.
Linkuvos gimnazijos šilumos ūkio renovacija buvo vykdoma iš Europos Sąjungos ir savivaldybės lėšų.
Savivaldybei būtų tekę prisidėti beveik 800 tūkstančių litų, tačiau šia suma prisidėjo nuomininkas „Norbeworks“.
Sutartyje su bendrove buvo įrašyta, kad savivaldybė šią sumą turės grąžinti per gimnazijos šilumos ūkio nuomos laiką – dešimtį metų, su 7 procentais palūkanų, kurie iki sutarties termino pabaigos skolą išaugina iki 1,256 milijono litų.
Šioje sutartyje buvo aptartos ir grąžinimo sąlygos: kas mėnesį į „Norbeworks“ sąskaitą gimnazija turės pervesti 11 tūkstančių litų. Ši įmoka „pririšta“ prie šilumos kainos, kaip pastovioji jos dalis.
Detalė Nr.1: UAB „Norbeworks“ (kaip ir „Pakruojo altergrana") gimusi su 10 tūkstančių litų įstatiniu kapitalu, prisirišo prie savivaldybės bambagysle. Ar ne pinigams siurbti?
Detalė Nr.2: Savivaldybė vykdė viešojo ir privataus kapitalo partnerystės veiklą, tačiau ši veikla neteisėta, nes jai nebuvo rajono Tarybos sprendimo.
Tai Savivaldybės administracijos valdininkų ir direktorės Astos Jasiūnienės nekompetencijos rezultatas ar specialiai rajono biudžeto skrynioje išgraužta skylė?
Komisijos pirmininkas – pedagogas
Linkuvos gimnazijos katilinės renovacijos, šilumos ūkio nuomos ir šilumos tiekimo viešųjų pirkimų sutartis buvo pavesta pasirašyti Linkuvos gimnazijos direktoriui Vaclovui Stapušaičiui.
Pedagogą savivaldybės administracija paskyrė komisijos pirmininku.
„Komisijoje buvo tuometinis administracijos direktorės pavaduotojas Algis Čepulis, statybų skyriaus vedėjas Makauskas, savivaldybės juristė, už šilumos ūkį atsakingas Švietimo skyriaus darbuotojas, iš viso – septyni žmonės. Jie dėjo parašus, kaip tada nepasirašyti man?“, – „Šiaulių kraštui“ poros metų senumo įvykius prisiminė V.Stapušaitis.
Gimnazijos direktorius teigia, jog tik po kontrolierių patikrinimų sužinojęs, jog sutartys su „Norbeworks“ sudarytos viršijant Tarybos įgaliojimus ir gali būti pripažintos neteisėtomis.
V. Stapušaičio teigimu, nuomos sutarčių sąlygos Savivaldybės administracijai buvo žinomos, o skubėjimo būta siekiant gauti projektų finansavimo lėšų.
Direktoriaus žodžiais, apie jas daugiau žinojo konkursą laimėjusi „Norbeworks“ ir Administracijaā
„Man buvo svarbu, kad mokykloje būtų šilta. Administracijos direktorė pasirašinėjo grafikus, visi viską žinojo, kaip galėjau jais nepasitikėti? Aš juk ne statybų žinovas“, – ėmus vyniotis paslapčių kamuoliui nerimo neslepia gimnazijos direktorius.
V. Stapušaitis, bene, pirmas iš rajono švietimo įstaigų vadovų, gavęs savivaldybės pavedimą užsiimti su pedagogo profesija nieko bendra neturinčia, statybų, šilumos ūkio nuomos ir viešųjų pirkimų veikla, susijusia su milijoninėmis sumomis.
Janina VANSAUSKIENĖ