Neįgaliųjų dienos užimtumo centrą „Klaipėdos lakštutė“ lankančių jaunuolių tėveliai bei įstaigos darbuotojai sunerimę - pagal naują socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymą daliai neįgaliųjų po poros metų teks palikti šiuos namus.
Šiame įsakyme numatyta, kad dienos globos įstaigą galės lankyti tik tie psichikos ir proto negalią turintys asmenys, kurie atitiks tam tikrus fizinio ir socialinio savarankiškumo kriterijus. Kiek stipresni, savarankiškesni, bet vis dėlto psichiškai neįgalūs jaunuoliai turės užsidaryti namuose.
„Esam visi šokiruoti, - neįgalius vaikus auginančių tėvelių nerimą išsakė jų komiteto pirmininkė Rita Kliušina. - Taip džiaugėmės tuo centru, o čia ima ir praneša tokį siaubą. Negi grįžtame į senus laikus, kai auginti neįgalų vaiką buvo gėda?“
Skriauda ir tėvams
23 metų neįgalią dukrą R. Kliušina „Klaipėdos lakštutei“ patikėjo prieš porą metų. Iki tol visur ją tekdavo vedžiotis su savimi. Todėl tik visai neseniai moteris galėjo pradėjo dirbti. Pokalbininkė džiaugėsi, kad lankydama dienos centrą mergaitė tapo savarankiškesnė, ramesnė. Tačiau vienos jos vis tiek negali palikti.
„Jei ji susijaudina - nebesiorientuoja, ją gali bet kas nuskriausti ar tiesiog pasinaudoti ja, - nerimauja mama. - Tik išleidusi į dienos centrą žinau, kad vaikas saugus, prižiūrėtas, mylimas.“
Dienos centre neįgalieji visapusiškai ugdomi, mokomi elementarių buitinių ir higienos dalykų, paprastesnių darbelių, užsiiminėja rankdarbiais, piešia, mokosi kompiuterinio raštingumo ir panašiai. Jaunuoliai laukia tų užsiėmimų, galimybės pabendrauti su likimo draugais. Net savaitgaliai, sako, jiems prailgsta.
Socialinė priežiūra namuose ir globa dienos centre - mano R. Kliušina, - nesulyginami dalykai. O patikėti vaiką privačiai globai neužtektų gaunamų lėšų.
Už borto - šauniausieji
„Klaipėdos lakštutėje“ šiuo metu ugdoma 50 neįgalių jaunuolių, 33 teikiama priežiūra namuose. Pasak įstaigos direktorės Danutės Daukantienės, naujai nustatytus dienos globos kriterijus atitinka ne visi, todėl dalis, matyt, turės šią įstaigą palikti.
„Tačiau neįgalūs jaunuoliai nori išeiti iš namų, nebūti atskirti nuo visuomenės. O alternatyva jiems nesiūloma, - apgailestauja direktorė. - Galėtume atiduoti į darbo rinką arba integruoti į gyvenimą. Bet jie tam visiškai nepasiruošę, o gal niekada ir nebus, nes negalia, kad ir kokie savarankiški jie būtų, išlieka. Taigi nebeturime, ką pasiūlyti savo patiems šauniausiems, perliukams.“
Socialinių įmonių, kuriose saugiai galėtų dirbti šie neįgalieji, Klaipėdos regione yra vos keturios. Įsidarbinti kitur pavyksta sunkiai, nes neįgaliu darbuotoju darbdaviai nelinkę pasitikėti.
„Apie 10 jaunuolių neturiu kur integruoti, turėsim grąžinti į šeimą. Jie vėl bus atskirti“, - sakė direktorė.
Socialinės priežiūros namuose paslaugą „Klaipėdos lakštutė“ teikia jau antri metai. Bet tam skirti tik 5 etatai ir ne visus neįgaliuosius socialiniai darbuotojai pajėgūs prižiūrėti. Todėl dalis neįgaliųjų lieka be jokios priežiūros.
Remiantis įstatymais, neįgaliems klaipėdiečiams įstaiga galėtų teikti naują paslaugą - dienos socialinę globą asmens namuose. Taip, mano direktorė, atsirastų didesnė galimybė patenkinti neįgaliųjų, turinčių proto ir psichikos negalią, globos poreikį įstaigoje.
Reikia patalpų ir etatų
Tačiau kad būtų galima priimti visus neįgaliuosius, kuriems būtina globa, reikia ir naujų, didesnių patalpų. Šiuo metu centro patalpos nebeatitinka globos normų. Globotiniams nėra kur atsigulti, itin dažnai tenka kviestis greitąją pagalbą.
„Greitoji važiuoja tik esant kritinei situacijai. O socialiniai darbuotojai medicinos pagalbos teikti nemoka“, - problemą išsakė direktorė.
Šių problemų neliktų, jei būtų įdarbinti slaugytojai.
„Jei patalpų neužtenka, mes pasiruošę teikti alternatyvą - priežiūrą namuose, su neįgaliaisias keliauti, organizuoti parodėles ir panašiai. Savo klientus pažįstame 10 metų, žinome jų galimybes ir nenorime jų prarasti“, - kalbėjo D. Daukantienė.
Pirmenybė - sunkesnės būklės asmenims
Anot Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos Audronė Liesytės, kol dienos globos paslauga nebuvo populiari, kas pageidavo, tas į dienos užimtumo centrą ir ėjo. „Valstybė ir Savivaldybė pirmiausia turi pasirūpinti sunkesnės būklės asmenimis. Ką stipresniam, galinčiam dirbti, veikti tokiame centre? Savivaldybė planuoja steigti dar vieną dienos centrą, tik negaliu pažadėti ir garantuoti, kad ten ateis žmonės su lengva negalia“, - sakė ji.
Kas galėtų pasirūpinti tais, kurie „išstumiami“ iš dienos globos įstaigų? Galėtų būti labiau apkrauti nevyriausybinių organizacijų dienos centrai, kurie savanoriškai užsiima ta veikla. Reikėtų kurti daugiau socialinių įmonių, įtraukti darbdavius į neįgaliųjų integracijos procesą. Susiklosčius situacijai, kai trūksta darbo jėgos, galima jiems pasiūlyti paprastus darbelius.
Genovaitė PRIVEDIENĖ
