„Kartais man atrodo, kad valdžiai naudinga turėti daug bedarbių“, – sako Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė. Taip ji įvertino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyvą smulkųjį verslą pradedančius bedarbius kas mėnesį šelpti 200 litų subsidija. „Koks bedarbis, gaunantis 650 litų išmoką, imsis savarankiško verslo už 200 litų, jeigu tų pinigų neužteks net mokesčiams susimokėti?“ – stebisi smulkiųjų verslininkų atstovė.
Finansinės galimybės menkos
Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko vadovaujamos darbo grupės siūlymui kompensuoti dalį išlaidų bedarbiams, išsiimantiems verslo liudijimus Lietuvos darbo biržoje. Jiems būtų mokama 200 litų subsidija kas mėnesį vienus metus, jei verslo liudijimas išduodamas ne trumpesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui. Idėjos autoriai tikisi, kad šios subsidijos paskatins ilgalaikius bedarbius imtis privačios veiklos, sumažins šešėlinį verslą.
„200 litų suma siūloma atsižvelgiant į fi nansines galimybes. Vertinant panašių jau veikiančių programų, skirtų verslumui skatinti, statistiką, planuojama, kad šia lengvata pasinaudos 8 tūkstančiai žmonių“, – sakė ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistė Lina Burbaitė.
Reikia dvigubai daugiau
Tokiomis prognozėmis labai abejoja smulkieji verslininkai. Minėtos darbo grupės narė Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė piktinasi, kad valdžios nebuvo išgirsta. „Ką reiškia tokia išmoka? Pavyzdžiui, bedarbis gauna apie 600 litų bedarbio pašalpą, o nuogas ir plikas turi pradėti verslą su 200-ais. Kas eis į verslą turėdamas triskart mažesnę sumą? Turbūt nė vienas“, – įsitikinusi Z.Sorokienė.
Smulkiųjų verslininkų atstovė skaičiuoja, kad pagal verslo liudijimą pradėjęs dirbti asmuo kas mėnesį turėtų sumokėti 180 litų „Sodrai“, 72 litus sveikatos draudimo ir dar 120– 140 litų kainuotų pats verslo liudijimas. Todėl asociacija siūlė teikti mažiausiai 400 litų subsidiją, kad verslą pradedantis bedarbis bent galėtų sumokėti mokesčius.
„O kur visos išlaidos, susietos su verslu? Žmogui reikėtų pirkti žaliavas, įrankius, įrenginius. Galų gale, jeigu tai būtų prekyba, reikėtų apyvartinių lėšų prekėms įsigyti. Iš kur paimti pinigų visam tam, juk bankai smulkiesiems verslininkams iš viso neskolina? Abejoju, ar bent vienas iš valdininkų eitų į verslą tokiomis sąlygomis? Jokių sąlygų nėra“, – piktinosi pirmininkė. Z.Sorokienė mano, kad bet kuri programa pirmiausia turi būti efektyvi, šiuo atveju – motyvuoti bedarbį pradėti verslą. „Tačiau man atrodo, kad norėta tiesiog padėti paukščiuką. Tai imitacija, kad padedama verslui“, – mano smulkiųjų verslininkų atstovė.
Smaugia mokesčiai
Z.Sorokienė teigia, kad nuo 2009-ųjų pradžios iki dabar iš smulkiojo verslo ir prekybos pasitraukė apie 40 proc. žmonių, tai yra iš 130 tūkstančių liko apie 75–80 tūkstančių.
Svarbiausia priežastis, dėl kurios žmonės meta šį sektorių, Z.Sorokienės nuomone, yra nepakeliami mokesčiai. „Dabar, jeigu pensininkas nusipirko verslo liudijimą, jis moka už sveikatos draudimą, nors jau yra valstybės apdraustas. Jis moka trečiąkart, jeigu turi ir darbo santykius. Bet juk jo tris kartus niekas negydys. Tačiau neskubama šios nuostatos panaikinti. Valdžiai tai visiškai nerūpi“, – piktinosi moteris.
Dėl sumažėjusios paklausos darbo neteko ne tik tie žmonės, kurie vertėsi statybomis, teikė santechnikos paslaugas. „Laiptinių valytojai, muzikantai, gidai greitai iš viso išnyks. Šiems žmonėms visiškai neapsimoka pirkti verslo liudijimus. Jie niekada gyvenime neuždirbs tiek, kad galėtų sumokėti valstybei. Laiptinių valytoja per metus turi atiduoti apie 4,5 tūkst. litų mokesčių. Kuri valytoja gali tiek uždirbti“, – stebėjosi Z.Sorokienė.
Prekiaus internete
Nusprendusi atidaryti interneto parduotuvę, verslo liudijimą neseniai išsiėmė vilnietė Monika. Ji jau dešimt dienų internete prekiauja sėklomis, sodinukais, įrankiais sodininkams. Verslo liudijimas moteriai vieniems metams kainuos 1440 litų. „Dar kartą per mėnesį sumokėsiu 72 litus sveikatos draudimo bei 160 litų „Sodros“ mokesčių. Iš viso per metus mokesčių susidarys apie 4 tūkst. litų“, – skaičiavo moteris.
Monika pirmaisiais metais nesitiki ką nors uždirbti, norėtų tik, kad išlaidos neviršytų pajamų. Antraisiais metais jau tikisi uždirbti 1,5 tūkst. litų per mėnesį. Antrą vaiką auginanti moteris nedirba trečius metus, tad verslo ėmėsi išsiilgusi veiklos. Jeigu būtų bedarbė, valdžios siūlomus 200 litų ji mielai paimtų. „Manau, kad apsimokėtų, nes šiaip per mėnesį išeina 350 litų, tad tektų mokėti tik 150“, – suskaičiavo jauna moteris.
Traukiasi į šešėlį
Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka mano, kad siūlomos subsidijos galbūt padės tiems, kurie išsiėmę verslo liudijimą nesulauks klientų – 200 litų gal šiek tiek kompensuos negautas pajamas. Tačiau R.Lazutka abejoja, ar naujoji iniciatyva sudomintų tuos verslininkus, kurie mokesčių iš viso nemoka.
„Gerai žinome, kad yra šešėlinis verslas, kuriame žmonės užsiima visokiais darbais neturėdami verslo liudijimų. Pavyzdžiui, remontuoja butus, automobilius, daro kitus darbus. Bet juos sugaudyti gana sunku. Juolab kad dabar nuolatinio darbo, užsakymų yra mažai“, – svarstė R.Lazutka.
Profesorius abejoja ir tuo, kad ši iniciatyva gali turėti bent kiek įtakos didėjančiam nedarbui: „Žmonės skaičiuoja, ar iš viso yra prasmė imti verslo liudijimą, ar jie ką nors uždirbs.“
Valdžia gali nedaug
Anot R.Lazutkos, Lietuvoje žmonės nesistengia dirbti, nes nėra paklausos. Jeigu ji būtų, verslas plėstųsi, samdytų darbuotojus, žmonės imtų verslo liudijimus. Dabar daugelis žmonių nuskurdę, negali pirkti, todėl nėra prasmės gaminti prekių ir teikti paslaugų. O tie, kurie dar turi pajamų, pasidarė labai atsargūs dėl neapibrėžtos ateities, todėl taupo ir labai apriboja vartojimą. Profesorius įsitikinęs, kad valdžia efektyvių priemonių, kurios galėtų mažinti nedarbą, iš esmės neturi. „Tiesiog reikia stengtis, kad atsigautų ekonomika. Žinoma, tai kainuoja. Bet valstybė galėtų iš skolintų pinigų ar ES struktūrinių fondų didinti valstybės užsakymų kiekį. Tai didintų darbo paklausą, skatintų pasitikėjimą ateitimi. O ką dabar valdžia daro (bando bedarbius kažkaip rikiuoti ar įdarbintam jaunimui kompensuoti įmokas „Sodrai“) nėra labai efektyvu. Jeigu darbdavys neturi kam parduoti savo produkcijos, jam ir darbuotojai nereikalingi“, – mano R.Lazutka.
Profesoriaus nuomone, įvairiose darbo grupėse dirbantys žmonės dabar siūlo priemones, kurios negali duoti teigiamų rezultatų: „Reikia daugiau rūpintis ekonomikos plėtra, tada bedarbių sumažės savaime. Arba imtis struktūrinių reformų. Juk dabar yra kelios monopolinės rinkos, pavyzdžiui, prekyboje viešpatauja kelios milžiniškos įmonės, kurios neleidžia įsiterpti smulkiesiems. Jie galėtų teikti tas pačias paslaugas, bet nepajėgūs konkuruoti. Taigi galima būtų imtis tam tikros struktūrinės politikos. Dabar nereikia žmonių raginti dirbti ar kurti kažkokias geresnes darbo sąlygas. Yra daugybė žmonių, kurie laukia bet kokio pasiūlymo. Arba kalbama apie darbo biržos pertvarkymą... Ją galima tiesiog uždaryti... Tūkstančiai žmonių patys skaito skelbimus, vaikšto po įmones, jiems tokie pertvarkymai yra smulkmena.“
Kaip teigia R.Lazutka, kai valdžia didelių dalykų nenori keisti ar neturi galios jų imtis, sudaromos darbo grupės, kurios siūlo neefektyvias smulk menas. Tai tėra kovos su nedarbu imitacija.
Gelbės tik eksportas
Verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas mano, kad Vyriausybė padarytų daugiausia, jeigu imtųsi pagalbos priemonių, kurios padėtų mūsų verslininkams parduoti produkciją užsienyje.
„Esame priklausomi nuo pasaulio ekonomikos ciklo. Jeigu Amerika, Prancūzija, kitos šalys ekonomiškai neatsigaus, mūsų Vyriausybė nieko nepadarys. Bet ji gali dėti pastangas eksportui skatinti. Bedarbių skaičius labai priklausys nuo to, kaip mes sugebame padidinti eksportą. Jeigu nesugebėsime, jokios priemonės nepadės. Na, įdarbinsime tuos 300 tūkstančių bedarbių, pagamins jie prekių. O kas jas pirks?“ – klausė D.Arlauskas.
Svarbiausia – atnaujinti kreditavimą
Rimantas Dagys, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas:
Siūloma idėja didelių problemų neišspręs, tačiau, manau, bus naudinga. Pagrindinė priemonė, kuri mažintų nedarbą, yra ta, kad Vyriausybė atnaujino verslo kreditavimą, kuris buvo nutrūkęs. Valstybė prieš metus skolinosi iš šalies komercinių bankų. Jiems tai buvo labai patogu, todėl nutraukė verslo fi nansavimą. Tai sustabdė ekonomiką ir padidino nedarbą. Kai valstybė pradėjo skolintis išorėje, ji labiausiai paskatino mūsų verslą. Kartu su Europos Sąjungos parama tai yra pati veiksmingiausia priemonė, o visos kitos savo mastu – tik pagalbinės. Jeigu kreditavimo kraujotaka atsinaujins, verslas atsigaus labai greitai.
Neišjudinami infrastruktūros projektai
Algirdas Sysas, Seimo narys, socialdemokratas:
Nemanau, kad bedarbis, gaunantis 650 litų pašalpą, imsis verslo dėl 200 litų. Be to, žmogus gali nieko neuždirbti, o mokesčius turės mokėti. Viską sudėjus, nemanau, kad atsiras tokių drąsuolių. Nedarbą mažinti reikia kitomis priemonėmis. Kol Lietuvoje nepajudės dideli struktūriniai projektai, nedarbo nesumažinsime. Jeigu pradėtų veikti vien daugiabučių renovavimo programa, būtų sukurta tūkstančiai darbo vietų. Taip pat ir dideli infrastruktūros projektai – mokyklų, darželių, ligoninių modernizavimas – sukurtų darbo vietų ne tik statybose, bet ir šį sektorių aptarnaujančiose įmonėse, nes daug medžiagų gaminama Lietuvoje.
Arvydas Jockus
