Brangstant degalams, kainų kilimo priežastis Seime svarstė valdžios, verslo ir Konkurencijos tarybos atstovai.
Verslininkai sakė, kad pirmiausia kurą brangina pasaulinis naftos kainų augimas, tačiau dar prie to prisideda ir Lietuvoje taikomas reikalavimas kaupti importuojamų degalų atsargas.
Ūkio ministerija kritiką neigia, politikai žada toliau aiškintis padėtį, o analitikai siūlo nepersistengti rengiant kaltų ieškojimo vajų.
Lietuvos naftos produktų mažmeninės prekybos įmonių asociacijos prezidentas Mindaugas Paljanskas sako, jog svarbiausia kuro kainų kilimo priežastis yra pasaulyje rekordiškai pabrangusi nafta.
Tačiau, priduria jis, sudėtingos yra ir degalų importo į Lietuvą salygos.
„Nuo kiekvieno importuoto kiekio keliolika procentų reikia atidėti saugoti – neaišku, kur saugoti ar kaip ilgai saugoti, bet atidėti privaloma, o tai yra papildomos sąnaudos. Kalbant apvaliais skaičiais, jei importuotume, tarkime, 10 tūkst. tonų, atidėti saugoti reikėtų daugiau nei 1 tūkst. tonų – taip susidaro apie milijoną litų“, – kalbėjo M. Paljanskas.
Jis priduria, kad, pavyzdžiui, Estijoje, tokių ribojimų nėra.
Ūkio ministerija tuo metu tvirtina, kad degalų rinka Lietuvoje yra liberalizuota. Ministerijos Energetikos išteklių departamento direktorius Vladas Gagilas sako, kad Lietuvoje nustatyta vadinamoji valstybės atsargų sistema yra viena liberaliausių ES.
„Valstybė 50 proc. visų atsargų finansuoja ir išlaiko savo lėšomis. Kita dalimi, be abejo, turi pasirūpinti naftos prekybos verslu užsiimančios įmonės ir taip yra beveik visose ES šalyse“, – kalbėjo jis.
V. Gagilas priduria, kad tarp kainų Lietuvos ir kaimyninių šalių mažmeninėse degalų rinkose „tikrai nėra drastiško skirtumo“.
Tačiau Liberalų sąjūdžiui atstovaujantis Seimo narys Audrius Endzinas sako, kad rinkos uždarumas neįsileidžiant naujų degalų importuotojų sudaro sąlygas kainas diktuoti „Mažeikių naftai“ – pagrindinei degalų gamintojai šalyje.
„Bet koks protingas importuotojas, be abejo, stengsis išvengti [saugojimo sąnaudų - lrt.lt] ir paprasčiausiai neveš į tą rinką. „Mažeikių nafta“ gali diktuoti Lietuvos kainas“, – tvirtino parlamentaras.
Pasak jo, jei dar šią dieną būtų priimtas sprendimas dėl priverstinio rezervo liberalizavimo, degalų kaina sumažėtų nuo 6 iki 12 proc.
Svarstys Ekonomikos komitetas
Trečiadienį degalų kainų augimo priežastis svarstys Seimo Ekonomikos komitetas. Jo vadovė, socialdemokratė Birutė Vėsaitė taip pat netmeta, kad rinkos uždarumas gali turėti įtakos brangimui, tačiau, anot jos, „be gilios analizės negalima daryti išankstinio sprendimo dėl „Mažeikių naftos“ kainų diktavimo“.
Pasak B. Vėsaitės, informacija, kad latviai ir estai už kurą moka mažiau, negali būti laikoma vienareikšmiška.
„Aš turiu kitos informacijos – pirmadienį pasirodė žinia, kad tai latviai iš pasienio regiono atvažiuoja į Mažeikius nusipirkti kuro“, – sakė ji.
Regina nepradėti kaltų ieškojimo vajaus
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis savo ruožtu aiškina, kad „Mažeikių nafta“ pagal savo kainodarą yra viena skaidriausių bendrovių Lietuvoje, o „kokia nors monopolija kaip atpirkimo ožys pasirenkama tradiciškai“.
„Ji savo kainas nustato pagal tam tikrą objektyvų, pasaulinį, viešai skelbiamą kriterijų“, – kalbėjo R. Kuodis ir pridūrė, kad, jei bendrovės neliktų, „degalai gal ir atpigtų centu, bet tai nėra esminis skirtumas, kai už kuro litrą jau mokame 4 Lt“.
Kainų skirtumus su kaimyninėmis šalimis, anot jo, galėtų lemti tai, kad Latvijoje degalams taikomas šiek tiek mažesnis akcizas, o Estijoje „karts nuo karto“ kyla dėl klientų konkuruojančių degalinių kainų karai.
Būtent tai, kokia konkurencija tarp Lietuvos degalų mažmenininkų, pasak analitiko, ir yra „tyrimų objektas“.
„Pas mus nevyksta tie kainų karai tarp degalinių, kad patrauktų klientus į savo pusę“, – kalbėjo R. Kuodis.
Jis priduria nuogąstaujantis, jog politikai gali sukelti nemotyvuotą kaltųjų dėl kainų augimo paieškų vajų.
„Aš nuogąstauju, kad, kaip paprastai, tokie vajai kažką kaltinti ar kažką spręsti paskubomis baigsis tuo, kad bus sumažintas koks nors degalų akcizas ar panašiai.
Bet tai nėra tas gerasis kelias - degalus dažniausia vartoja ne patys skurdžiausi visuomenės sluoksniai. O tos mokestinės pajamos yra svarbios - kalbant apie socialinę politiką, pajamų perskirstymą“, – teigė R. Kuodis.
„Todėl tokie trumpalaikiai bandymai kažkur kažką prispausti, paprastai baigiasi nekaip. Reikia pasižiūrėti, kas darosi pasulyje tuo pat metu, ir praeis noras stebėtis kai kurias dalykais“, – apibendrino jis.
Brangsta toliau
„Statoil“ degalinių komitetą valdanti „ Lietuva Statoil“ antradienį praneša, kad praėjusią savaitę litras benzino mažmeninėje šalies rinkoje pabrango apie 5 ct, dyzelinas – apie 10 ct, o dujų kaina nesikeitė.
Praėjusį pirmadienį litras 95 markės benzino „Statoil“ degalinėse kainavo 3,85 Lt, dyzelino kaina siekė 4,10 Lt. Šį antradienį 95 markės benzinas degalinėse kainuoja 3,90 Lt, dyzelinas – 4,21 Lt.
Pasak „Lietuva Statoil“ Pardavimų ir tiekimo departamento direktoriaus Skirmanto Mačiuko, pasaulinė žaliavos rinka dabar yra itin jautri neigiamiems pranešimams – ji iš karto sureaguoja į neigiamą informaciją ir kaina kyla, o kai rinkai pateikiamos teigiamos žinios, žaliavos kaina nebeauga, tačiau ji ir nėra linkusi nukristi į ankstesnį būvį.
Leonora Abraitytė
