Ketvirtadienį sukanka 450 metų, kai Suomijos kunigaikštis Jonas Vaza vedė Lietuvos ir Lenkijos princesę Kotryną Jogailaitę.
Jungtuvės tada vyko Vilniaus katedroje ir iškilmingai švęstos Žemutinėje pilyje. Ta proga Valdovų rūmuose surengta konferencija, kurioje nagrinėjami Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Europos dinastinių ryšiai ir jų tradicijos, praneša LRT Televizijos Naujienų tarnyba.
Prieš 450-mt metų įvykusios Suomijos kunigaikščio Jono Vazos ir Žygimanto Senojo dukters Kotrynos Jogailaitės vestuvės, pasak mokslininkų, buvo labai svarbios ir Švedijai, ir Lietuvai, Lenkijai. Ta proga Valdovų rūmų organizuotoje konferencijoje Europos istorikai nagrinėja šių jungtuvių įtaką visam regionui.
„Pirmiausia palengvėjo Livonijos regiono klausimo sprendimas. Na, gal ne visai taip tiesiogiai, per drąsu taip būtų teigti, bet iš tikrųjų jau antrajame karo su Livonija etape Lietuvai ir Lenkijai Švediją pavyko padaryti savo sąjungininke, nors prieš tai buvo priešininkė. Į tą pačią jų sąjungą patenka ir Danija ir gaunam tokią tikrai neblogą koaliciją“, – sako istorikė prof. dr. Raimonda Ragauskienė.
Rusijos caras Ivanas Rūstusis taip pat siekė Kotrynos Jogailaitės rankos. Vėliau, tapęs Švedijos karaliumi, Jonas Vaza buvo 11 metų jaunesnis už žmoną. Jų santuoka buvo naudinga ir Švedijai.
„Švedija buvo protestantiška šalis ir Jonas Vaza ieškojo būdų, kaip sujungti protestantizmą ir katalikybę. Per tuoktuves su Kotryna Jogailaite, per jos katalikišką įtaką, manė tai padarysiąs. Man atrodo, tai labai įdomi istorinė idėja. Apgailestauju, kad jam nepavyko sujungti abiejų religijų“, – sako istorikas prof. Svenas Ekdahklis.
Kotryna Jogailaitė kataliku išaugino savo sūnų Žygimantą Vazą, kuris buvo išrinktas Lenkijos karaliumi, vėliau pripažintas ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Kotrynos Jogailaitės valdymo metais Karalių rūmai Stokholme perstatyti renesanso stiliumi. Pasak istorikų, būtent karalienė iš Lietuvos švedus išmokė naudotis šakute.
„Jinai į Švediją atnešė tradiciją vartoti šakutę. To meto Švedijos visuomenėje daugiausiai naudoti peiliai ir šaukštai. Na, tai štai jums mūsų kultūrinis įnašas į Švedijos kultūrinį visuomenės gyvenimą“, – teigia prof. dr. Raimonda Ragauskienė.
„Lietuva jau nuo Mindaugo laikų pradėjo giminiuotis su Europa, ypatingai tą išplėtojo Gediminaičių dinastijos atstovai. Pavyzdžiui, Gedimino 6 dukterys, visos buvo ištekintos į svetimus kraštus, ir jau tuomet išaiškėjo kryptis – Rytų kryptis, kuri vėliau tapo mažesnė, ir Vakarų kryptis. Vėlesni valdovai iš esmės jau savo dukteris tekino į Vakarus“, – sako LDK Valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja Jolanta Karpavičienė.
Pasak Valdovų rūmų, ši konferencija yra pirmoji iš ciklo, kuriame bus nagrinėjami Europos dinastijų ryšiai ir jų įtaka valstybių istorijoms.
M. Petrulienė
