Visiems visiems visiems

Vengrijos įstatymų leidėjai gruodžio 17 dieną didele persvara nubalsavo už konstitucijos pataisą, uždrausiančią užsieniečiams pirkti Vengrijos žemės ūkio sklypus.
Tačiau
Lietuvos įstatymų leidėjams vengriškas pavyzdys yra nereikalingas.

Todėl mes patys
išsaugokim protėvių palikimą Lietuvą savo vaikams.
Burkimės ir organizuokim referendumą. Nes
Lietuvos žemių išpardavinėjimas užsieniečiams yra sukčių sumanytas Lietuvos naikinimas.

Lietuvos žemės referendumo savanorių grupė didėja, bet nėra pakankamai didelė pradėti parašų rinkimą. Labai trūksta žmonių, kurie galėtų padėti organizuotis ir platinti žinią.
Reikalinga suburti bent 3000 žmonių savanorių grupę daugiau nei 300000 parašų surinkimui.

****************************************************
Registracija:
tel. 8 698 02118
[email protected]
****************************************************

Šie metai yra lemtingi Lietuvai.
Aktyviai dalyvaukim v i s i.
S a v a n o r i ų paieškai liko 56 dienos.

Kažkodėl nedaug kas panoro vertinti simbolinės atstatomų Valdovų rūmų istorinės, kultūrinės ir politinės reikšmės. Rytų imperija, nežiūrint kokiame statuse ji bebūtų su panieka žiūrėjo į Lietuvos istorinius paminklus. Tikriausiai, būtent todėl Rusijos caras įsakė Valdovų rūmus nugriauti 1799 ir 1801 metais įsakė nugriauti Vilniaus miesto savivaldybei , bet nerado, kas iš vietinių padarytų šį juodą darbą, todėl buvo pasamdyti žmonės iš Ukrainos. Jie ne tik nugriovė pilį, bet net ir pamatus sulygino su žeme. Tai rodo, kad net caras bijojo Lietuvos atgimimo. Šiuo veiksmu buvo norima sumenkinti Lietuvos istoriją, buvusios valstybės galios prisiminimus ir ištrinti ją iš pasaulio istorinio žemėlapio. Niekas nepasikeitė ir dabar, kai didysis Rytų kaimynas falsifikuoja istoriją ir deda daug pastangų, kad būtų sunaikinti Lietuvos pasiekimai. Be to, mes patys kritikuodami vieni kitus padedame jam siekti savo tikslų, kiti net nenujausdami, kad prisideda prie Lietuvos griovimo. Šie rūmai buvo nugriauti net tris kartus. Jeigu jie po kiekvieno nugriovimo nebūtų buvę atstatyti, mūsų visuomenė net nežinotų, kad tokie rūmai buvo.

Kada N.Chruščiovui buvo pranešta, kad lietuviai atstato savo senovės pilis, tas "kukurūzų augintojas" sunerimo suprasdamas, kad taip rodoma nepagarba Maskvai. ("apiatj eti litovcy") Finansavimas tų darbų buvo nedelsiant nutrauktas, jų projektų autoriai iškoneveikti ir t.t.. Jei sovietmečiu nebūtume suspėję atstatyti, sakykim, Trakų pilies, ar šiandien būtume turtingesni? Aišku, kad nebūtumėm. Šimtai tūkstančių turistų Galvės ežere stūksančią pilį jau aplankė, daugybė pamatė ten rodytus įvairius spektaklius ir kitus renginius. Kai pilies kiemelyje choras atlieka garsiąją "V. Klovos "Pilėnų" operos ariją ar pasimato pilies languose ugnies ir dūmų pašvaistė, manau, retam žiūrovui lietuviui nesuvirpa širdis. Dabar žiūrovus jaudins teatro bei kiti renginiai ir Valdovų rūmuose. Betgi juk tai - puiku...

Jau Nepriklausomoje Lietuvoje kilo aršios diskusijos diskusijos dėl Valdovų rūmų atstatymo. Gal pradžioje tokios diskusijos buvo prasmingos, tačiau darbams įsibėgėjus jos tapo bereikalingu trukdžiu. Net ir įrengus pusę patalpų, darosi vis aiškesnė viso galutinio projekto vizija. Ji iš tikrųjų įspūdinga, kad ir kas kaip ir ką bekarksėtų.
Atstatyti Valdovų rūmai savo pavyzdžiu pasakos jaunimui ir sekančioms kartoms apie mūsų tautos istoriją, apie buvusią Lietuvos galybę, skatins jaunimą tapti Lietuvos patriotais, didžiuotis savo šalimi ir jos istorija. Užsieniečiai, pabuvoję pilyje ir peržiūrėję ekspoziciją supras, kad mes esame europiečiai, o ne šiaip maža nereikšminga tautelė šalia didžiulės Rusijos. Milijonai iš valstybės biudžeto - mūsų visų turtas. Neturime jo daug, todėl turime naudoti labai apmąstytai. O kiek kainuoja šalies įvaizdis pinigine raiška? Kas paskaičiuos? O juk jis, tas įvaizdis skatina kontaktus, verslą ir tuo pačiu geresnį gyvenimą mums visiems.

Žinoma, gali kiltį klausimų ar už vieną ar kitą eksponatą nebuvo permokėta ir ar negalėjo kas nors taip pasipelnyti? Pamalti liežuviu - lengviausia. Tačiau, jei nėra konkrečių įrodymų, tai kodėl mes turime mūsų specialistais visiškai nepasitikėti. Rezultatas kainavo daug, tačiau jis akivaizdus. Manau, kad tam tikra rizika, buvusi projekto vystymo pradžioje, pasiteisino. O tai ir yra svarbiausia.