Valdovų rūmų ar jų dalies liepą atidaryti neplanuojama, tačiau statybos tęsiamos, rūmų konservuoti neketinama.
„Jokio konservavimo, statybos vyksta normaliai. Pinigų yra, tai darbai vyksta. Bus padaryta iki tokio lygio, kad bus beprasmiška konservuoti juos. Tik tiek, kad nebus inžinerinės įrangos, apdaila nebus baigta, kas neleidžia eksploatuoti normaliai“, - pirmadienį BNS sakė valstybės įmonės „Vilniaus pilių direkcija“ vadovas Saulius Andrašūnas.
„Vilniaus pilių direkcija“ vykdo Valdovų rūmų atkūrimo darbų užsakovo funkcijas.
„Rūmai - ne agurkas, kad taip greitai imtum ir užkonservuotum“, - šmaikštavo S.Andrašūnas.
Jo teigimu, jokie oficialūs renginiai liepą rūmuose negalės vykti, nes pastatas iki tol dar nebus pripažintas tinkamu naudoti.
Šiemet Lietuvai švenčiant savo vardo paminėjimo tūkstantmetį planuota liepos 6-ąją, dalyvaujant kai kuriems užsienio šalių monarchams, iškilmingai atidaryti Valdovų rūmus.
„Oficialių renginių iš principo negalėtų būti „nepriduotuose“ rūmuose. Planuojamos parodos turės vykti Arsenalo gatvėje (Taikomosios dailės muziejuje - BNS), nes jau dabar turėtų būti mikroklimatas padarytas, pagal parodų rengimo taisykles metus turi būti atliekami patalpose temperatūros, drėgnumo ir kiti matavimai, kad aukšto lygio parodas būtų galima įnešti“, - aiškino S.Andrašūnas.
Pasak jo, liepos mėnesį gavus atitinkamų institucijų leidimus visuomenei tikinasi pristatyti nuveiktus darbus.
„Dar pernai skaičiavome, kad jeigu būtų 70 mln. litų, čia gal ne visiškai tiksliai, būtų galima pusę rūmų atidaryti. Dabar nebus atidaroma, bet normaliai statyba toliau vyksta.
Liepos mėnesį mes iš viso sustabdysime statybą, galvojame, kad mums pavyks suderinti su visokiomis tarnybomis, kad leistų paruošti žmonėms saugiai porą savaičių ar mėnesį vaikščioti ir susipažinti, kas yra padaryta“, - BNS dėstė S.Andrašūnas.
Premjeras Andrius Kubilius kovo pabaigoje paskelbė, kad Vyriausybė neketina skirti papildomų 20 mln. litų Valdovų rūmų statybai, kurių, pasak Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties klausimų komisijos pirmininko, kadenciją baigusio prezidento Algirdo Brazausko, būtinai reikia norint atidaryti bent dalį rūmų.
A.Brazauskas tvirtina neva tvirtinant šių metų biudžetą 20 mln. litų buvo nubraukti nuo Valdovų rūmams žadėto finansavimo. Nors 2009 metų biudžete konservatoriaus A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė rūmams atstatyti numatė 44 mln. litų - beveik 12 mln. daugiau nei socialdemokrato Gedimino Kirkilo vadovautos Vyriausybės anksčiau parengtame biudžeto projekte (šiame buvo 32,6 mln. litų).
Valdovų rūmų atkūrimas yra vienas didžiausias kultūros srities investicinis projektas nepriklausomos Lietuvos istorijoje - jiems pastatyti, eksponatams įgyti ir administruoti jau išleista 176 mln. litų.
Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai yra atkuriami virš 1987-2001 metais atkastų rūmų liekanų. Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis - kunigaikščių rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Rūmai susideda iš keturių korpusų su uždaru kiemu.
Sprendimas atstatyti Valdovų rūmus sulaukė prieštaringų vertinimų ir visuomenėje, ir tarp istorikų.
Valdovų rūmų veiklos auditą šiuo metu atlieka Valstybės kontrolė - šis projektas įeina į bendrą Tūkstantmečio programos auditą, į kurį taip pat patenka projektas „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS). Kaip BNS sakė Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento laikinoji direktorė Orijana Jakimauskienė, šį auditą tikinasi baigti liepą.
