Valdovų rūmų atkūrėjai teigia esantys įsitikinę savo teisumu ir tikri, kad prieš savaitę Generalinės prokuratūros pradėtas tyrimas dėl galimo didelės vertės svetimo turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo atstatant Valdovų rūmus būsiąs palankus statytojams.
„Valdovų rūmų teritorija ir joje rasti radiniai - ne šiaip kokia „šukelė", bet išskirtiniai valstybės praeities ženklai, leidžiantys jau šiandien perrašyti Lietuvos istoriją", - pakiliai kalbėjo Valdovų rūmų atkūrėjai ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje „Kam naudinga nacionalinės svarbos projektą aplipdyti skandalais, o Valdovų rūmų atkūrėjus paversti situacijos įkaitais?".
Nors į reprezentacinių rūmų atkūrimą per dešimt metų jau investuota 232 mln. litų, patys rūmų statytojai pripažįsta, kad tai yra autentiškų Valdovų rūmų iliustracija, o istorinių rūmų atkūrimas nuo pamatų pasaulyje beveik nepraktikuojamas.
Šiuo metu siūloma kuo greičiau užbaigti ir naudojimui atiduoti didesnę LDK valdovų rūmų dalį, t. y., reprezentacinį pietų korpusą ir lankytojų aptarnavimo vestibiulį po kiemu. Šio etapo apimties darbams realizuoti esą pakaktų 32 mln. litų, o juos gavus tikimasi šį etapą įgyvendinti 2011 m. antroje pusėje ir atverti didesnę pusę rūmų lankytojams. Likusiai rūmų daliai užbaigti reiktų dar 103 mln. litų.
Svarbiausia priežastimi, kodėl iki šiol Valdovų rūmai neužbaigti ir neatverti lankytojams, statytojai įvardija tai, jog tyrimų, projektavimo ir statybos darbai vyko kartu, be to, istoriniai archeologiniai tyrimai žymiai koregavo darbų apimtis.
Neseniai tyrimą atlikusios Valstybės kontrolės teigimu, Valdovų rūmų statybos projekto darbų kaina išaugo nuo 114 mln. litų iki daugiau kaip 367 mln. litų, nes rangos sutartyje nebuvo nustatyta galutinė statinio kaina, laiku neparengtas viso rūmų komplekso projektas, statybos ir projektavimo darbai vykdyti vienu metu, naujos statybos darbams nepagrįstai taikyti restauravimo darbų įkainiai, nenumatytos reikiamos rangovo kontrolės priemonės.
Valdovų rūmų atkūrėjai jų adresu pasipylusioje kritikoje įžvelgia ne tik neišmanymą, istorinės atminties stoką arba sąmoningą politinių, ekonominių ir net asmeninių interesų susikryžiavimą šiame objekte.
„Juk tai buvo politinis sprendimas - valstybei reikėjo to objekto, o ne čia susirinkusiems žmonėms. Kas priėmė politinį Valdovų rūmų atkūrimo sprendimą ir kodėl jis toliau torpeduojamas? Kodėl Valdovų rūmų klausimas nuolat keliamas rinkimų arba biudžeto svarstymo išvakarėse? Kodėl Valstybės kontrolės išvados buvo paskelbtos būtent tą dieną, kai ši įstaiga už savo darbą turi atsiskaityti Seime? Ar tai nekelia kokių nors minčių?" - bėrė klausimus Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas.
Pasak Valdovų rūmų atkūrimo projekto koordinatoriaus Audronio Katiliaus, nors Valdovų rūmų atkūrimo procesas buvo tikrintas tris kartus, ypatingų pažeidimų nerasta. "Pastaroji valstybės auditorių grupė, sprendžiant iš ataskaitos, kitaip nei Valdovų rūmų atkūrimo dalyviai ir turbūt ankstesni tikrintojai, suprato Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties įstatymo bei Vyriausybės patvirtintos koncepcijos teiginius. (...) Turbūt neatsitiktinai auditoriai įstatyme vartotą terminą "Valdovų rūmų atkūrimas" ataskaitoje keičia į "Valdovų rūmų atstatymas", tuo vykdomą atkūrimo nepaprastai sudėtingą ir atsakingą procesą asociatyviai priartindami prie eilinės, pavyzdžiui, administracinio pastato statybos ar rekonstrukcijos", - teigia A. Katilius.
Pasak auditorių, nors Valdovų rūmams atstatyti skirta keliskart daugiau lėšų nei planuota, rūmai vis dar neatstatyti, nes Kultūros ministerija tinkamai nekontroliavo, kad faktinės atstatymo išlaidos atitiktų numatytas biudžete, nevertino statybų pažangos, nereikalavo pagrįsti statybos biudžeto viršijimo.
Valdovų rūmų statytojai atremia, kad jau pirmoji statybos sąmata nebuvusi reali, nes statinio apimtys padidėjusios vienu ketvirtadaliu, atsiradę naujų objektų, padidėjo reprezentacinės teritorijos plotas ir per dešimtmetį išaugę statybų kainų indeksai.
Kaip jau skelbta, Valstybės kontrolė nustatė, kad Valdovų rūmų atstatymo darbai buvo perkami neskaidriai ir pažeidžiant esmines Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Vilniaus pilių direkcija detaliai neapibrėžė, kas konkrečiai yra perkama, konkurso dalyviams pateikta skirtinga informacija, nevertinta, ar pasiūlytos darbų kainos nėra per didelės, nesiderėta dėl darbų kiekių ir kainų, aptikta procedūrinių ir kitų pažeidimų. Pažeidžiant viešųjų pirkimų reikalavimus, papildomais susitarimais į darbų sąrašą įtraukti nauji objektai, kuriems turėjo būti skelbiami nauji pirkimai, todėl pirminėje sutartyje nenumatytiems objektams rekonstruoti panaudota beveik 5 mln. litų.
Viešųjų pirkimų įstatymas pažeistas ir rangos sutartyje nurodžius ne galutinę, bet orientacinę projekto darbų kainą. Be to, kai kurių darbų kainos nurodytos tik kaip procentinė dalis nuo visos projekto vertės, todėl pabrangus visam projektui, automatiškai padidėjo ir jų kainos. Pavyzdžiui, projektavimo darbai buvo įkainoti 6,3 proc. visų atstatymo darbų kainos, todėl jie atsiėjo ne 6,1 mln., bet 16,3 mln. litų.
Audito metu Valstybės kontrolė nustatė, kad už rūmų atstatymo darbus Vilniaus pilių direkcija mokėjo pagal restauravimo darbų įkainius, nors nemaža dalis darbų priskirtini naujai statybai. Be to, rangovui motyvavus vykdomų darbų unikalumu, 2005-2008 m. už atliktus darbus direkcija mokėjo taikydama didesnius, specifinių sąlygų paminklosaugos objektams taikomus koeficientus, nors tam Aplinkos ministerija buvo tik pritarusi, bet šių koeficientų nepatvirtinusi, todėl rūmų atstatymo kaina išaugo daugiau nei 7,6 mln. litų.
Nors pirminėje sąmatoje tyrinėjimo darbams buvo numatyta skirti 9,5 mln. litų, iš viso už tyrimus sumokėta daugiau nei 20,6 mln. litų. Auditoriai nustatė atvejų, kai tyrimams lėšos buvo naudojamos neefektyviai: anksčiau kasinėtoje teritorijoje atlikti 1,5 mln. litų vertės pakartotiniai archeologiniai tyrimai, už jau ištyrinėtos teritorijos atkasimą mokant pagal archeologinių tyrimų įkainius; išsamiai neišanalizavus jau atliktų istorinių ir menotyrinių tyrimų, taip pat Lietuvos archyvuose saugomų šaltinių, ne itin rezultatyvios paieškos vykdytos užsienio archyvuose; tyrimo tikslais vykta į jau lankytas istorines vietas ir t. t.
