Valdovų rūmuose jau įdarbinta keliasdešimt freilinų, liokajų, durininkų ir prievaizdų. Dvaras skubiai priima ir naujus tarnus, nes žūtbūt reikia panaudoti šiemet algoms skirtus milijonus. Neišleis - kitąmet tiek negaus. Tačiau tuo pat metu Vyriausybė universitetams liepia imti paskolas, kad galėtų sumokėti dėstytojams algas, - skelbia "Vakaro žinios".
Valdovų rūmai jau dirba
Klysta žmonės, manantys, kad Valdovų rūmai dar nedirba, nes nėra baigti statyti. Jie dirba visu pajėgumu. Ir jau nebe pirmus metus. Ir algos žmonėms mokamos. Ir geros!
2007-ųjų pradžioje įkurtas Lietuvos dailės muziejaus filialas "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai". Tiesa, filialo darbuotojai sėdi ne Valdovų, o Radvilų rūmuose. Ką veikia įstaiga, koks jos finansavimas - nebuvo lengva sužinoti.
Dvaro darbuotojai "Vakaro žinioms" pasakojo, kad artimiausiu metu Valdovų rūmai bus puiki įsidarbinimo vieta. Be konkursų čia ketinama iki 2008-ųjų liepos priimti nuo 50 iki 150 naujų žmonių. Kiek darbuotojų yra dabar ir ką jie veikia?
Mezga ryšius
"Jie užsiima labai rimtu darbu. Metai po metų rengiama didžiulė programa. Svarbiausia - lygiagrečiai su Valdovų rūmų statyba vyksta daugelis patikslinimų: apsaugos, informatikos ir panašiai. Ir filialas labai rimtai dirba. Ruošiamės rūmų atidarymui. O filialas rengia ateinančių penkerių metų Valdovų rūmų darbų programą. Jie ir renginius kuria, ir derina viską, ir ryšius su kitomis valstybėmis mezga. Kai rūmai stovės, nebe laikas bus ruoštis", - gyrėsi Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys.
Pasak direktoriaus, finansavimas iš valstybės biudžeto filialui eina atskira eilute. Atskirai skiriami pinigai Valdovų rūmams išlaikyti, atskirai ir filialui. Kiek jam skiriama per metus - nepanoro atsakyti: patarė kreiptis į filialo direktorių Vydą Dolinską. Tačiau šis pareiškė galėsiantis kalbėti tik kitą savaitę.
Per mažai žmonių
"Jokio gaisro čia nėra! Palaukite, kol grįš Dolinskas! Jis dabar Italijoje! Veda labai rimtas derybas! Atidaryti Valdovų rūmus - ne juokas! Rimtos derybos dėl rimtų eksponatų, kurie turėtų būti eksponuojami rūmuose! Grįš su eksponatais - tada gal jus priims! Niekas nieko neslepia, kiekvienas centas patikrintas, niekas neišleidžiama nepagrįstai!" - užvakar griaudėjo R.Budrys.
Anot muziejaus šefo, filiale dirba daug edukacinių programų specialistų, įstaiga turi ir vyr. redaktorę.
"Atidarymui ruošiamas leidinys! Jau šiandien jis turėtų būti pradėtas maketuoti, o prieš tai juk jį reikėjo parašyti! Ir jūsų laikraštis neišeina per minutę! Pas mus dirba redaktoriai, dirba autoriai! O viešpatie, nepadarytų gi leidinio keli žmonės", - niršo R.Budrys.
Skaičius - paslaptis
Kiek žmonių dirba filiale, jis taip pat nesutiko atskleisti. Paslaptis yra ir tai, kiek naujų etatų ketinama dar sukurti.
"Dalis darbuotojų jau dirba. Dar bus priimta tiek, kad būtų galima rimtai dirbti. Kiek tiksliai?! Jūs iš dangaus nukritęs! Kokie keisti, švelniai tariant, klausimai! Kas gali į juos atsakyti?" - gerą toną demonstravo pašnekovas.
Paklaustas, ar žmonės įdarbinami kaip valstybės tarnautojai ir kokios algos vidutiniškai jiems mokamos, muziejaus vadovas vėl pyktelėjo: "Nejuokaukit! Į nerimtus klausimus neatsakinėju!"
Bus laisvų etatų
Lietuvos dailės muziejaus personalo skyriaus vyr. specialistė Daiva Bumblauskaitė - atviresnė. Anot jos, filiale šiuo metu dirba 31 darbuotojas. Metų pradžioje buvo įsteigta dar 15 naujų etatų, tačiau žmonės taip ir nebuvo priimti.
Tačiau laisvi etatai taip pat finansuojami, todėl sunku nuspėti, kad metų pabaigoje sutaupyti pinigai virs tryliktaisiais filialo darbuotojų atlyginimais. Kaip ir daugumoje valstybinių ar kitų biudžetinių įstaigų.
Visi pinigai - rūmams
Pasirodo, tik direktorius R.Budrys nenori kalbėti apie finansavimą. Tai - jokia paslaptis. Muziejaus vyr. buhalterė Regina Kundrotienė paaiškino, kad šiemet jam skirta 10 mln. 46 tūkst. litų. Iš jų tik milijonas litų - algoms. Seimui pateiktame 2009 m. valstybės biudžeto projekte numatyta, kad kitiems metams Nacionaliniam muziejui Lietuvos valdovų rūmai reikėtų skirti jau beveik 14 mln. litų. Algoms iš jų atiteks jau pusketvirto karto daugiau nei šiemet - 3,512 mln. litų.
Pavyko rasti įdomios informacijos ir apie visų Lietuvos muziejų finansavimą. Pavyzdžiui, visiems 106 šalies muziejams rekonstruoti reikėtų net 437,8 mln. litų, o 2008-iesiems Muziejų rekonstravimo programai Kultūros ministerija užsiprašė vos 10 mln. litų. Tuo tarpu vien Valdovų rūmų statybai iš viso jau išleista daugiau nei 200 mln. litų - tiek, kiek užtektų rekonstruoti pusei visos Lietuvos muziejų. Dar 9 mln. litų iki šiemet iš Privatizavimo fondo buvo išleisti Valdovų rūmų eksponatams pirkti.
Pinigai išmesti be reikalo
Kultūros ministras Jonas JUČAS įsitikinęs, kad reikėjo ne Valdovų rūmus statyti, o tik rūmų liekanas apdengti stikliniu kupolu.
"Tai, kad muziejų rekonstrukcijoms skiriama per mažai pinigų, su Valdovų rūmais visai nesusiję. Dešimtis kartų tai sakyta. Valdovų rūmų projektas yra atskira programa. O ją patvirtino ne ministras Jučas, ji prieš 7 metus buvo patvirtinta. Tai ką, gal aš turėjau palikti pusiau pastatytą, kai apie 5 tūkstančius žmonių savais pinigais parėmė statybas?
Tą klausimą reikia užbaigti, atidaryti rūmus Lietuvos tūkstantmečio proga. O kai klausimas buvo svarstomas, aš Seime ir sakiau, kad rūmų nereikia, reikia viską, kas atkasta, gražiai konservuoti, apdengti stikliniu kupolu su virtualiais vaizdais. Su Guggenheimo muziejumi kitų muziejų rekonstrukcijos irgi nesusijusios, nes dar neišleista nė cento", - teisinosi J.Jučas.
Ministras tvirtino nežinantis, kiek žmonių iš viso dirbs Valdovų rūmuose, ir kiek dirba šiuo metu.
"Aišku, etatų bus daug. Kiek - nežinau. Ir dabar Lietuvos dailės muziejuje yra Valdovų rūmų filialas. Ten yra keletas specialistų, žiūrinčių, kaip vyksta statybos, ir besirūpinančių, kas ten mus. Matyt, jie pereis į naujai įsteigtą organizaciją, dirbsiančią Valdovų rūmuose. Bet, kiek žinau, filiale tų žmonių yra labai nedaug. Tiksliai nežinau, nes filialas man nepavaldus, tik Nacionalinio dailės muziejaus vadovas tiesiogiai pavaldus", - apie filialo slaptumą pasakojo J.Jučas.
Dėl visko kaltas Seimas
Istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas įsitikinęs, kad Valdovų rūmai nereikalingi ne tik dėl milžiniškos kainos.
"Dabar apie Valdovų rūmų nereikalingumą šnekėti jau per vėlu. Anksčiau apie tai reikėjo geriau pagalvoti. Visada sakiau, kad jų nereikia, nes bus sugadintas autentiškas kraštovaizdis. Be to, apie kokį rūmų autentiškumą galima kalbėti, jei iš viso teturime 4 buvusių valdovų rūmų paveikslėlius?" - stebėjosi A.Bumblauskas.
Profesorius piktinosi, kad statybos buvo tęsiamos net ir tada, kai statybininkai rasdavo įdomių senovinių daiktų. Jie paprasčiausiai būdavo užkasami.
"Tai - nusikaltimas istorijai, kaip mokslui. Bet nieko kito ir nebuvo galima tikėtis. Jei į kraštovaizdžio darkymą nekreipė dėmesio, tai ir į istoriją nekreipė", - aiškino profesorius.
Istorikas labiausiai kaltina Seimą.
"Aišku, ir istorikai nebuvo vieningi dėl Valdovų rūmų tikslingumo. Tie, kurie norėjo Žemutinę pilį turėti kaip valstybingumo įkūnijimą, buvo už. O aš nepritariau. Bet Seimas nubalsavo. Ne tik, kad be detaliojo plano, bet ir be projekto, ir net be rekonstrukcinio maketo. Dėl visko kaltas Seimas. Kai Seimas nubalsavo, dar bandėme ką nors keisti. Bet traukinys jau buvo nuvažiavęs. Visiems reikėjo tik statybos", - priminė A.Bumblauskas.
Danas NAGELĖ
