Bendrovei „Būsto paskolų draudimas„ Vyriausybė šiemet atseikėjo 110 mln. litų. Mat bendrovė, kurios vienintelis akcininkas yra ta pati Vyriausybė, jau dešimtmetį nesugeba išsilaikyti pati. Išleidžia daugiau, nei uždirba.
Ar kas nors dėl to labai jaudinasi? Kad mokesčių mokėtojų milijonai nesukuria pridėtinės vertės, kad yra įsiurbiami ir išnyksta kaip dūmas, įskaitant ir bendrovės administravimo išlaidas? Ar kas nors jaudinasi? Nė kiek! Mat “Būsto paskolų draudimas“ nuo 1999 metų, kai gavo draudimo veiklos licenciją, vykdo kilniąją misiją. Esą padeda žmonėms, neišgalintiems išmokėti komerciniams bankams paskolų už vienintelį būstą. Misija kilni, todėl Vyriausybė toje šventenybėje nesikapsto. Duoda mokesčių mokėtojų pinigus, ir tiek. Kasmetes milijonines labdaras.
Tad kam tai valdiškai bendrovei–šventenybei strateguoti, komerciškai mąstyti, pačiai išsilaikyti, jei Vyriausybė vis vien pinigų duos? Retas katinas uoliai gaudytų peles, jei būtų visada sotus, šeimininkų prišertas „Kitekat„. Įsivaizduokite kioską, kuriam Vyriausybė garantuotų kasmetes milijonines injekcijas. Ar toks kioskas labai stengtųsi? Tokiame kioske dirbančios kioskininkės tik vaidintų labai plušančias kioskininkes. Visada po ranka turėtų raštelį „tuoj grįšiu“ arba „dingo elektra„. Arba „šiandien nedirbame dėl techninių kliūčių“.
Viena aišku. Valdiška bendrovė nepakankamai gyvybinga, jei per dešimtmetį nesugeba apsieiti be nuolatinių injekcijų. Kitas klausimas – kiek negyvybingų valdiškų bendrovių yra nuolat prilipusių prie valstybės biudžeto. Su įvairiomis misijomis, vizijomis. Galų gale, ką Vyriausybė išmano apie draudimo ar kitokį verslą, jei pati, kaip pasirodo, visai prasta verslininkė. Neišspaudžia iš savo bendrovės jokios naudos. Jei privatus verslininkas pajustų, kad jo firmelė tik merdėja, į ją savo papildomų pinigų nemėtytų. Firmą likviduotų. Arba skubiai kurtų naują veiklos strategiją. Tik valdiški dariniai dešimtmečius murkdosi stagnacijoje. Nes yra išlaikomi mokesčių mokėtojų.
O kodėl Vyriausybei neįsteigus valstybinės vienintelio šaldytuvo, viryklės ar skalbyklės draudimo bendrovės? Misija būtų kilni. Juk kai pasauliui gresia klimato atšilimas, gyventojui vienintelis šaldytuvas labai būtinas. Viryklė taip pat būtina, nes retas yra veganas. O kodėl tokių valstybinių bendrovių nepristeigus? Juk naudingumo efektas būtų toks pat. Visiškas nulis. Tad koks skirtumas, kur išmetami mokesčių mokėtojų pinigai. Jei jie vis vien išmetami veltui.
Valdiškas bendroves išlaiko ne premjeras, ne finansų ministrė, o gyventojai. Ar eiliniai žmonės gauna ataskaitas, kaip ir kur cirkuliuoja jų sunešti milijonai? Ne iš Seimo tribūnos. Konkretesnes. Juk mes, tikrieji, bet įslaptinti geradariai, taip pat turime teisę žinoti. Kiek padarome laimingų personų. Direktorių, skyrių vadovų, skyrių vyr. ir nevyr. specialistų. Kad per šventes mums bent padėkotų. Už išlaikymą. Kodėl mes, tikrieji valstybės geradariai, paliekami visiškoje nežinioje? Be jokio laurų, rūtų ar mėtų vainiko.
Redakcijos skiltis
