Dėl valstybinės žemės vyksta nešvarūs sandėriai, bet daug kam tai patogu ir ramu. Rasta landa, kaip valstybinę žemę įsigyti ne aukcione, o po to pusvelčiui įsigytą žemę nuomoti ar perparduoti keliasdešimt kartų brangiau. Tokia tvarka paplitusi ir Šiauliuose, rašo ketvirtadienį „Šiaulių kraštas“.
Pasak laikraščio, Šiaulių miesto Tarybos komitetuose bręsta sumanymas įpareigoti merą Genadijų Mikšį kreiptis į Vyriausybę, kad būtų pakeista ligšiolinė valstybinės žemės įsigijimo pusvelčiui tvarka.
Taryobs nariai prieš gerą savaitę suabejojo, ar tokios procedūros naudingos miestui, kelių detaliųjų planų svarstymą atidėjo ir lankėsi tuose sklypuose. Politikų nuomonė nepasikeitė ir antrojo svarstymo metu.
Pavyzdžiui, Ukmergės gatvėje savininkas turi 9,9 aro sklypą, prie kurio prašoma prijungti šiek tiek daugiau nei tris arus valstybinės žemės, esančios pagatvėje. Tokių „mažų“ prijungimų mieste yra nemažai.
Bet esama, anot laikraščio, ir „didelių“ pavyzdžių. “Šiaulių kraštas“ jau rašė apie TŪB “Žaibas“ planus prisijungti 49,5 aro valstybinės žemės Statybininkų gatvėje. Būtent norima tokio dydžio sklypo, o ne, sakykime, 50 arų. Priežastis aiški. Penkiasdešimties arų nesiekiantį sklypą galima įsigyti ne aukciono tvarka.
Kai Stasys Grigaliūnas, miesto ūkio ir plėtros komiteto pirmininkas, pareiškė, jog tai nešvarus reikalas, vyriausiasis miesto architektas Algimantas Jukna ėmė trauktis, bet išsitarė, kad yra suinteresuotų asmenų. Į klausimą, ar Architektūros ir urbanistikos skyrius atstovauja asmeninams interesams, A. Jukna neatsakė nieko, tik pripažino, jog būta spaudimo. Kita vertus, jo nuomone, reikia paremti verslą.
Redakcijos žiniomis, nemažo valdiškos žemės ploto Serbentų gatvėje įsigeidė ir bendrovė „Putokšnis“. Kalbama, kad sklypą bendrovė nuomotų kitai įmonei.
Prijungti valdiškos žemės prie privačių sklypų įstatymas nedraudžia tais atvejais, kai valstybės žemės plotelis yra įsiterpęs tarp privačios žemės arba yra prie gatvių bei kitais konkrečiais atvejais.
Vyriausybė yra nustačiusi, už kokią kainą tie sklypai turi būti parduodami privatininkams, norintiems sklypą prisijungti prie savo žemės. Kaina nustatoma pagal žemės verčių žemėlapį.
Yra ir kita įstatymo landa, kuria visada mėgina pasinaudoti tie, kuriems reikia didelių valdiškos žemės sklypų, — tai jau minėta nuostata, kad pagal žemės verčių žemėlapį galima įsigyti mažesnius nei pusė haktaro sklypus. Todėl visi ir prašo 49,5 aro sklypų.
Aukcionas Serbentų gatvėje sustabdytas, kol kas Tarybai komitetas rekomenduoja nepriimti ir „Žaibo“ bendrovei palankaus sprendimo dėl sklypo Statybininkų gatvėje.
Išaiškėjo ir dar viena aplinkybė, kurią jau būtų galima pavadinti nešvaria. Abiem minėtais atvejais valstybinė žemė nėra įsiterpusi į privačius sklypus, o yra šalia jų. Pasak S. Grigaliūno, Statybininkų gatvėje yra nemažai valstybinės žemės, kurioje galima suformuoti sklypus ir parduoti aukcionuose už rinkos kainą.
Dar vienas pavyzdys, kiek žemės kaina pagal žemės verčių žemėlapį skiriasi nuo rinkos kainos. Paaiškėjo, kad aras Serbentų gatvėje kainuoja ne 5000 litų, bet net 320 procentų daugiau.
Pasak S. Grigaliūno, visais atvejais valdiška žemė turėtų būti parduodama rinkos kaina, tuo būtų užkirstas kelias pelnytis iš valdiškos žemės.
Pasipelnimo arba spekuliacijos schema labai paprasta. Turėdamas kelis arus nuosavos arba grąžintos žemės, savininkas už simbolinę kainą prisijungia kelis arus valdiškos ir valdą dalija į du ar daugiau sklypų, kuriuos parduoda rinkos kaina. Tokiu būdu sklypo kaina gali padidėti net dešimt kartų.
