Darbo vietoje iš gyvenimo pasitraukė dešimtmetį Panevėžio savivaldybėje išdirbęs Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus vedėjas Normundas Šarkanas. Pažinojusieji šį žmogų svarsto, kad santūrų, gana uždarą ir ypač pareigingą vyrą lemtingam žingsniui galėjo pastūmėti dėl politinių peripetijų Savivaldybėje tvyranti įtampa.
Sukrėtė netektis
Netektis sukrėtė Panevėžio miesto savivaldybę. Darbo vietoje iš gyvenimo pasitraukė dešimtmetį Savivaldybėje išdirbęs Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus vedėjas Normundas Šarkanas. Santūrus, kolegų itin vertinamas vyras su gyvenimu atsisveikino savo kabinete užsinėręs kilpą. Jam vasarį būtų sukakę 51-eri.
Nežinoma, kas galėjo paskatinti patyrusį ir kruopštų valstybės tarnautoją pakelti ranką prieš save. Artimai jį pažinojusieji prasitaria, jog lemtingo žingsnio priežasties derėtų ieškoti darbe – N.Šarkanas jautriai reagavo į Savivaldybėje tvyrančią psichologinę įtampą.
Dėl neeilinio įvykio Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą – siekiama nustatyti mirties priežastį.
Surado valytoja
N.Šarkano kūną trečiadienį, kelios minutės iki 19 val., aptiko kabineto tvarkyti atėjusi valytoja. Šoko ištikta moteris nuskubėjo pas tą naktį Savivaldybėje budintį apsaugos darbuotoją, šis apie įvykį pranešė mero kabinete posėdžiaujantiems valdančiosios daugumos atstovams.
Meras Vitalijus Satkevičius su kolegomis nuskubėjęs į tame pačiame aukšte esantį N.Šarkano kabinetą šiam niekuo padėti nebegalėjo. Ant grindų nuslinkęs skyriaus vedėjo kūnas jau buvo sustingęs.
Iškviesti greitosios pagalbos medikai konstatavo mirtį. Manoma, kad vyro gyvybė jau porą valandų buvo užgesusi – N.Šarkanas su gyvenimu atsisveikinti galėjo dar nesibaigus darbo dienai.
„Valytojai liepiau paieškoti mano kabinete žvakės. Uždegėme radę „Carito“ žvakelę. Nors tokią“, – „Sekundei“ pasakojo V.Satkevičius.
Žmonai pranešė meras
Iki vėlaus vakaro Savivaldybėje užsibuvusiam merui teko atlikti slegiamą misiją – apie nelaimę pranešti mirusiojo žmonai.
Pasak V.Satkevičiaus, dar politikams, medikams ir pareigūnams bebūnant N.Šarkano kabinete pradėjęs skambėti ant darbo stalo paliktas jo mobilusis telefonas. Nesulaukusi namo grįžtančio sutuoktinio skambino žmona.
„Telefonu tokios liūdnos žinios negalėjome pranešti. Nuvažiavome į namus. Buvo labai sunku. Artimieji išgyvena begalinį skausmą. Kiek supratau, šeimoje santykiai buvo puikūs“, – svarstė meras.
Anot jo, N.Šarkanas išsiskyrė pareigingumu. Prieš pusantro mėnesio meru tapęs V.Satkevičius prasitaria, kad už švarą ir tvarką mieste atsakingo skyriaus vedėjas galėjo jausti įtampą darbe, nors dėl šio skyriaus meras tikina panevėžiečių skundų nesulaukdavęs.
„Žmona man pasakė tik tiek, kad jis apsidžiaugė, kai mane išrinko meru. N.Šarkano darbo baras tikrai ne iš lengvųjų, bet kad taip reikėtų išeiti... Nelabai noriu sutikti, kad nieko nebebuvo galima pakeisti. Sunku suprasti tokį Normundo apsisprendimą. Jei buvo sunku, galėjo pas mane užsukti pasikalbėti. Kai tapau meru, visiems pasakiau, kad metai bus sunkūs, bet suglaudę pečius išgyvensim. Prašiau darbuotojų stengtis, dirbti, bet nesinervinti“, – teigė V.Satkevičius.
Elgėsi neįprastai
Savivaldybės administracija vakar darbo dieną pradėjo tylos minute. Netekties priblokšti darbuotojai sunkiai galėjo susikaupti darbui.
Daugelis nesulaikė ašarų. Pažinojusieji velionį beviltiškai ieškojo atsakymo į klausimą, kas santūrų, visų gerbiamą vyrą galėjo pastūmėti tokiam žingsniui.
Anot jo aplinkos žmonių, N.Šarkanas didžiavosi šeima, džiaugėsi vienintelio sūnaus, viename Kauno universitete siekiančio magistro laipsnio, mokslo laimėjimais. Teigiama, jog tai būta sportiškos, aktyvios šeimos, dalyvaudavusios įvairiuose renginiuose.
Tačiau paskutines N.Šarkano gyvenimo dienas prisiminę bendradarbiai pasakojo pastebėję, jog vadovas elgėsi gana neįprastai.
„Vedėjas gana retai juokaudavo, bet nuo pirmadienio buvo linksmesnis. Tačiau keisčiausia, kad visą šią savaitę jis tarsi vengė bendrauti, lyg ir bandė pasislėpti nuo visų. Buvo įprasta, kad prieš planuodamas kokius nors darbus jis pasitardavo, konsultuodavosi, o pastarąsias dienas – nieko“, – „Sekundei“ pasakojo Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rosita Baltutytė.
Kolegos atkreipė dėmesį, kad paskutinę savo gyvenimo dieną jiems taip ir neteko su vedėju rimčiau pasikalbėti – tik persimesti vienu kitu žodžiu.
„Rytinės kavos puodelį išgėrė gal per minutę ir be žodžių, ko niekada nebūdavo. Kolegė net pajuokavo, kad vedėjas gal net negėrė. Jis tik pasiteisino, kad kava ataušusi, ir išlėkė pro duris. Kur ten ataušusi, jei ką tik užplikyta buvo“, – stebėjosi viename kabinete dirbančios trys skyriaus darbuotojos.
Vedėjo dingimas neatrodė įtartinas
Paskutinį kartą savo tiesioginį vadovą jos matė trečiadienį prieš pat pietų pertrauką – N.Šarkanas pasirašinėjęs dokumentus. O po pie-
tų su juo susisiekti bendradarbėms jau buvo neįmanoma. R.Baltutytė pamena antroje dienos pusėje bene trisdešimt kartų veltui beldusis į užrakintą N.Šarkano kabinetą. Mobiliuoju telefonu jis taip pat neatsiliepė.
Tačiau kolegėms įtarimų dėl dingusio vedėjo tuomet nekilo – skyriaus darbo specifika tokia, kad kabinetuose neužsisėdi ne tik specialistai, bet ir pats vadovas.
Ir tądien bendradarbiai manė, jog N.Šarkanas arba iškviestas pas Savivaldybės vadovus, arba išvykęs.
R.Baltutytė turėjo vedėjo kabineto raktą. Buvo įprasta, kad vedėjui išvykus, susikaupusią krūvą dokumentų darbuotoja atsirakinusi kabinetą palikdavo pasirašyti ant jo darbo stalo. Lemtingąją dieną nesuradusi N.Šarkano specialistė irgi svarstė, ar nevertėtų dokumentų nunešti vedėjui, kad ryte atėjęs į darbą pasirašytų. Pasak R.Baltutytės, buvo maždaug 16.40 val., kai ji paskutinį kartą paklebeno užrakinto kabineto durų rankeną, tačiau paskutinę minutę persigalvojo ir atrakinti nebesiryžo.
„Vedėjas neminėjo, kad ruošiasi išvažiuoti. Pagalvojau, kad jei jis kur nors vietoje, būtų neetiška brautis į užrakintą kabinetą“, – pasakojo specialistė.
O po pustrečios valandos medikai konstatavo, kad mirtis N.Šarkaną ištiko būtent tarp 16.30 iki 17 val.
Kabinetą pasirinko neatsitiktinai
Savivaldybės darbuotojai svarsto, jog N.Šarkanas atsisveikinti su gyvenimu galbūt neatsitiktinai pasirinko darbo kabinetą, tarsi taip būtų norėjęs perduoti žinią dirbantiesiems svarbiausioje miesto įstaigoje.
Nepatvirtintais duomenimis, jo darbo kompiuteryje rastas prašymas atleisti iš pareigų, rašytas dar gruodį.
Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus žmonės buvusį vedėją apibūdina kaip itin santūrų ir uždarą žmogų, sutramdantį emocijas.
Tačiau neabejoja, kad viduje N.Šarkanas turėjo išgyventi dramą.
„Įtampa darbe gal nebuvo pagrindinė priežastis tokiam žingsniui, bet prisidėti prie to tikrai galėjo“, – mano skyriaus darbuotojai.
Kolegos pastebėdavo, kad N.Šarkanas jautriai reaguodavo į pastabas dėl darbo, o jų išklausyti iš politikų jam tekdavo gana dažnai.
„Vienareikšmiškai jautėsi politikų spaudimas. Mūsų skyriui tenka laviruoti tarp jų ir panevėžiečių. Turim ir vieniems, ir kitiems įtikti.
Politikai įsivaizduoja, kad mieste privalo būti ideali švara ir tvarka – pamato pralekiantį šuniuką ir piktinasi, kad miestas pilnas valkataujančių gyvūnų. Dažnai padėtis hiperbolizuojama, o vedėjas būdavo kviečiamas „ant kilimėlio“. Grįždavo įsitempęs, bet mums nepasakodavo, ką išgirsdavęs. Vedėjas buvo labai jautrus, „dūšios“ žmogus, ir tas politikų spaudimas jį slėgdavo“, – vienas per kitą pasakojo velionio kolegos.
Manoma, kad patiriamas stresas galėjo turėti įtakos ir N.Šarkano sveikatai. Dėl širdies problemų vyrui praėjusiais metais teko gydytis ligoninėje.
Apdovanotas už darbą
Ar N.Šarkaną pasirinkti negrįžtamą sprendimą galėjo pastūmėti atmosfera miesto Savivaldybėje, administracijos direktorė Kristina Vareikienė nesiima daryti prielaidų.
„Darbe mus slegia vienokie ar kitokie rūpesčiai. Kiek mes jais dalijamės, kaip sprendžiame ir ar juos galime išsklaidyti – kitas klausimas“, – „Sekundei“ teigė direktorė.
Rūpestingas, kruopštus ir labai pareigingas darbuotojas – taip apie N.Šarkaną kalba Savivaldybės vadovė. Praėjusiais metais jam skirta K.Vareikienės padėka už atsakingą, nepriekaištingą darbą ir profesionalumą.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
