Mažame vieno kambario bute su penkiais vaikais besiglaudžianti Kalda Stankevičiūtė neabejoja: vienintelė priežastis, kodėl miesto Savivaldybė gausios šeimos neįleidžia į didesnį socialinį būstą – jos tautybė.
Pastaruosius keletą mėnesių romė kone kasdien į Savivaldybę užsuka kaip į darbą. Vaikus šiaip taip į dvi lovas sukamšanti, o pati ant grindų nakčiai pasiklojanti vieniša mama viliasi išmelsti valdininkų raktų nuo kone pusmetį negyvenamos Savivaldybei priklausančios erdvesnės pastogės.
Nuo romės atkaklumo pripažįsta jau pavargę ir valdininkai. Savivaldybės darbuotojai tvirtina patys jaučiasi diskriminuojami čigonės.
Įstaigos koridoriuose aidi jos keiksmai ir grasinimai beširdžius valdininkus išmėtyti iš darbo.
Miesto pakrašty esančios J.Janonio gatvės daugiabučio vos 30 kvadratinių metrų bute net dviem žmonėms maža vietos apsisukti, tačiau 34-erių K.Stankevičiūtė tokiame būste glaudžiasi su penkiais vaikais. Vyriausiajai atžalai – 12-a metų, mažiausiajam – tik ketveri.
Tvarkingame, jaukiai sutvarkytame būste vakarais prasideda tikra sumaištis – mamai tenka pasukti galvą, kaip suguldyti atžalas, kad visi išsimiegotų. K.Stankevičiūtė pripažįsta, kad jai tai – nemenka užduotis. Mama supranta, kad vyriausiojo sūnaus, jau pradedančio domėtis mergaitėmis, geriau neguldyti šalia sesučių.
Jam tenka užleisti savo lovą. Kiti keturi ant išskleistos sofos šiaip taip sugula vienas prieš kitą surėmę kojas. Visi išsitenka po viena antklode, mat antrajai tiesiog nelieka vietos. Pati Kalda susirango ant kilimo tarp sofų. Šitaip šeima verčiasi jau porą metų.
„Daugiau taip gyventi nebegalime. Berniukai užaugo, žiūri, kaip sesės rengiasi. Kaip aš juos visus į vieną lovą guldysiu? Vaikai net neturi vietos mokytis. Mokytojai klausia, kodėl namų darbų neparuošia. O kaip jiems paruošti, jei net stalo nėra kur pastatyti, mažieji iš vyresniųjų knygas, sąsiuvinius plėšia“, – guodėsi K.Stankevičiūtė.
Gausi šeimyna niekada nesusirenka prie bendro stalo. Mamai patiekus pietus ar vakarienę, būrys vaikų su lėkštėmis išsibarsto kas kur – vieni ropščiasi kambaryje ant sofų, kiti nutupia ant taburečių mažytėje virtuvėlėje.
Gausios šeimynos vieniša mama teigia prieš porą metų tik iš nevilties sutikusi kraustytis į Savivaldybės pasiūlytą ankštą butą. Moteris aiškina kitos išeities neturėjusi – su atžalomis glaudėsi pas motiną, kur vieno kambario su virtuve bute buvo įsikūrę kone dvidešimt žmonių, šeši suaugusieji ir būrys vaikų.
K.Stankevičiūtė pasakoja iki vėlyvo rudens su vaikais nakvodavusi palapinėje kieme. Tokių gyvenimo sąlygų neištvėrę mažieji vienas po kito atgulė į ligoninę. Tuomet Savivaldybės gausiai šeimynai suteiktas 30 kv. m butas Kaldai pasirodė geriausia, ką ji galėjo gauti, nors varvėjo vonia ir durys buvo prastos. Romė pasiekė, kad pastarąsias Savivaldybė pakeistų naujomis, tačiau vonia ir toliau leidžia vandenį – sutvarkyti už savo pinigus K.Stankevičiūtė nesutiko. Niekur nedirbanti moteris su vaikais verčiasi iš 1700 litų valstybės paramos.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
