Irena BUDRIENĖ
Šiaulių apskrityje apie 500 valstybės tarnautojų kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su prašymais priteisti jiems krizės metais nurėžtą atlyginimo dalį. Pensijų neatgaunantys pensininkai įskaudinti tokios moralės: „Gal tiems, kurie daugiau turi, daugiau ir reikia?“ Ekonomistė Aušra Maldeikienė įsitikinusi, kad pinigų bus – atims iš tų, kurie yra neturtingiausi ir neįžūlūs.
Skuba kišenę pripildyti pirmieji
Šiemet liepą Konstituciniam Teismui (KT) priėmus nutarimą, kad sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos koeficientai bei priedai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai teisei gauti teisingą apmokėjimą už darbą, valstybė buvo priversta jų atlyginimus grąžinti į iki krizės buvusį lygį.
KT nenurodė, iš kur paimti pinigų didesniems valdininkų atlyginimams.
Nuo šių metų spalio 1 dienos KT nutarimas įsigaliojo jį paskelbus „Valstybės žiniose“, tad nuo šios datos įsigaliojo ir ikikrizinės algos – iki 2009 metų gegužės 1 dienos buvę nesumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai.
Atrodo, valstybės tarnautojai turėtų džiaugtis, kad jiems, pirmiesiems, pradėti mokėti didesni atlyginimai, nelaukiant, kol bus atkurtos pensijos ir pakeltos žmogaus orumą žeminančios algos kultūros ir socialiniams darbuotojams. Bet valstybės tarnautojams to negana.
Kompensacijos nori anksčiau
Valdininkai susizgribo advokatams viešai paaiškinus, kad valstybė nepagrįstai užtęsia negauto darbo užmokesčio kompensavimą, todėl valstybės tarnautojai esą įgyja teisę savo turtinius interesus ginti teisme.
Ir prasidėjo teismų apgultis. Pirmieji kompensacijos už negautą atlyginimą puolė prašyti teisėjai, po jų išsirikiavo valstybės tarnautojai. Daugiausia – neeiliniai, vedėjai, jų pavaduotojai ir patarėjai, kurių klasės ir kategorijos – aukščiausios, o atlyginimai atskaičius mokesčius siekia apie 4 tūkstančius litų ar panašiai.
Šiemet, trūkstant lėšų, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio atkuriamoji dalis už laikotarpį nuo 2013 metų spalio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos, kartu su delspinigiais turės būti sumokėta ne vėliau kaip iki kitų metų kovo.
Vyriausybė iki 2014 metų gegužės 1 dienos turi parengti dėl krizės sumažinto valstybės tarnautojų darbo užmokesčio kompensavimo mechanizmą. Tiek laukti valstybės tarnautojai nenori.
Už valstybę negalvoja
Šiaulių miesto savivaldybėje pažymų apie negautą darbo užmokestį prašyti traukia ne po vieną, prašo net atskiri skyriai. Į teismą kreiptis taip pat žadama kolektyviai.
Apskaitos skyriaus vedėjo pavaduotoja Irena Pniauskienė abejojo, ar valstybė pati grąžins krizės metais nurėžtą atlyginimo dalį.
„Jeigu teisėjai kreipiasi į teismus, vadinasi, abejonių yra. Darome tą patį, ką ir teisėjai“, – paaiškino pavaduotoja. Iš 13 skyriaus darbuotojų į teismą kreiptis žada 9.
I. Pniauskienė teigė ginanti savo teises ir negalinti galvoti už visą valstybę: „Oi, oi, tik nereikia, tegul Vyriausybė galvoja“.
Ar valstybės tarnautojai „lygesni“?
„Kreipiamės į teismą, nes yra trejų metų senaties terminas. Kuo ilgiau delsiame, tuo daugiau pinigėlių prarandame“, – vieną iš motyvų įvardijo Teisės skyriaus vedėja Laura Steponkienė. Jos duomenimis, apie 100 valstybės tarnautojų iš Šiaulių miesto savivaldybės kreipėsi ar dar kreipsis į teismą.
„Ar valstybės tarnautojai – ne žmonės?“ – klausimais apie algų „išmušimą“ teisme stebėjosi Personalo skyriaus vedėja Edita Čičelienė.
Nuo kitų metų parlamentarams, ministrams, viceministrams algos didėja 2–3 tūkstančiais litų. Bibliotekininkams, nors ir žadėta, didesnių algų teks laukti. Ir tai reiškia, kad prieš įstatymą visi lygūs?
Paprašė pažymos ir seniūnas
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Lukšas sakė, kad pažymos apie negautą darbo užmokestį prašė tik vienas darbuotojas – Bubių seniūnas Vytautas Slabys. Jam krizės metais nuo 2009 metų gegužės iki 2013 metų spalio neišmokėto atlyginimo dalis sudaro 26 500 litų.
Direktoriaus nuomone, jeigu seniūnas kreipsis į teismą, tai bus precedentas kitiems savivaldybės tarnautojams, laukiantiems, kol Vyriausybė pasiūlys krizės metais nurėžtos atlyginimo dalies kompensavimo mechanizmą.
„Jeigu laimės „naglesnis“, bus nesąmonė“, – sakė K. Lukšas.
Šiuo metu kompensacijoms už nurėžtas valdininkų algas mokėti atliekamų pinigų Savivaldybės biudžete nėra. „Kol teismas nepriteisė, tikrai nesiruošiame mokėti V. Slabiui“, – sakė administracijos direktorius.
2014 metų rajono savivaldybės biudžete jau bus numatytos tokios lėšos.
K. Lukšo žodžiais, nuo šių metų spalio Savivaldybėje dirbantiems valstybės tarnautojams, išskyrus merą ir vicemerą, buvo atkurtos iki krizės buvusios algos, todėl dabar kai kurių turinčių didelį darbo stažą seniūnų atlyginimai yra didesni net už mero pavaduotojo ir viršija 4 tūkstančius litų.
Pats Bubių seniūnas V. Slabys sakė susirinkęs visus dokumentus, bet iki galo dar neapsisprendęs, ar kreipsis į teismą. Jis svarstė, ar nesueis senaties terminas.
Pensininkai gali ir nesulaukti
Gal valdininkų pavyzdys paskatins kovoti už save pensininkus ar kultūrininkus?
„Pensininkai – humaniški žmonės, mes taip nesielgiame“ – sakė Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Šiaulių skyriaus vadovas Benas Stasys Jokubauskas.
Jo žodžiais, dauguma pensininkų išgyveno karo baisumus, trėmimus, kolektyvizaciją, ir į gyvenimą žiūri kitaip.
„Nesakome, kad viskas turi būti tik mums, pragyvename, kad ir iš varganos pensijos. O tie, kurie daugiau turi, tiems gal daugiau ir reikia, jeigu leidžia sau piktnaudžiauti?“ – svarstė vadovas.
Jis stebėjosi valdininkų godumu: „Mes, pensininkai, uždirbome tą turtą, dėl kurio iki šiol jie gerkles drasko vienas kitam“. B. S. Jokubausko žodžiais, 2015 metų, kai žadama grąžinti nusavintą pensijų dalį, vyresnio amžiaus pensininkai gali ir nebesulaukti.
