Dėl galimai nelegalių statybų UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje jau keleri metai vyksta teismai. Tačiau kol kas prokurorams pavyko laimėti tik vieną bylą iš 35, gulinčių ant teisėjų stalų. Vyriausybės strateginio planavimo komitete aptartos galimybės tokias bylas, užuot griovus nelegalius pastatus, baigti ir taikos sutartimis, praneša LTV „Panorama“.
Prie pat marių iškilusius kai kuriuos pastatus, kaip ir kitus, atsiradusius pažeidžiant Kuršių nerijos generalinį planą, prokurorai reikalauja nugriauti.
„Jeigu būtų priimtas teismo sprendimas griauti tą pastatą ir tas pastatas būtų nugriautas, gali būti pateiktas ieškinys toms institucijoms, kurios išdavė leidimus“, – sako aplinkos ministras Artūras Paulauskas.
Tokie ieškiniai Neringos savivaldybei ar Klaipėdos apskričiai, išdavusiai leidimus nelegaliomis pripažintoms statyboms, gali kainuoti ne vieną milijoną litų.
„Yra dvi alternatyvos: viena – tęsti bylas pagal visus įstatymus, kita – ieškoti taikos sutarčių. Tačiau tam iš esmės prieštarauja teisininkai, kad taip mes sukursime netinkamus precedentus“, – svarsto Premjeras Gediminas Kirkilas.
Pasak gamtosaugininkų, baigti taikiai bylas suinteresuoti ir verslininkai. Taikos sutarties projektą dar pernai pavasarį Neringos tarybai teikė bendrovės „Sabonio klubas ir partneriai“, statančios botelį Preiloje, atstovas.
„Mes manome, kad būtų tikslinga šitą ginčą, siekiant išvengti savivaldybei ir valstybei išlaidų, spręsti taikiai. Vyriausybės sprendimas leistų atstovams pradėti derybas dėl taikos sutarties sąlygų“, – „Panoramai“ teigia Gintaras Černiauskas, įmonės „Sabonio klubas ir partneriai“ advokatas.
Tačiau, anot Kuršių nerijos nacionalinio parko atstovės Nijolės Piekienės, statant „Sabonio klubo ir partnerių“ botelį padaryta daug pažeidimų, ir taikos sutartimi jo įteisinti negalima. O taikiai esą galėtų baigtis viena kita byla.
Anot G. Kirkilo, apie taikos sutarčių galimybę bus sprendžiama surengus išvažiuojamąjį posėdį į Neringą.
Salomėja Pranaitienė
