Su Arūnu Valinsku mokiausi universitete. Jo partijai patekus į Seimą, nusiunčiau jam žinutę su palinkėjimu įgyvendinti tai, ką žadėjo žmonėms nejuokais. Tai ir viskas, ką jam po 20 metų neprisiversdamas pasakiau. Ne mano taisyklė mušti gulintį. Gerbiu save. Susilaikau nuo kraštutinių neigiamų vertinimų. Tuo labiau, kad kai kuriuose dalykuose matau A. Valinsko nuoširdumą. Ar keista, kad tokius dalykus rašau? Bet aš tikiu, kad jis norėjo ir tebenori sugrąžinti valstybę žmonėms. Net ir siekdamas tapti jos vadovu.
Taip ir nespėjau priprasti prie Tautos prisikėlimo partijos (TPP). Pernelyg žaibiškai viskas įvyko. Kūrimosi metu aplink ją tvyrojo rūkai, dabar informacinių bombų skeveldromis baigiami išžudyti paskutiniai TPP gerbėjai. Lyg ir analizuoti nebėra ko.
„Bent jau linksma bus!“ Ši Arūno frazė, kviečianti pakvailioti visą Lietuvą, neaplenkė nei vienos informacinės laidos. Kalinių drabužiais persirengę vyrai tikino priversią prokurorus dirbti, kandidatai prisistatinėjo su vampyrų kaukėmis. Senyva švepla moteris, TV laidų personažas, Arūną lydi oficialiose priešrinkiminėse procedūrose. Tai vienas didelis šou be bilietų. Jį surengė Arūnas. Įspūdingas ir nemokamas renginys patiko. Rinkėjai balsavo už tęsinį. Seimo nario mandatais matuojamos pasekmės įspūdingos, - 18 arūnų. Buvo linksma. Iš politikos dingo senbuviai socialliberalai, valstiečiai. Savo skrydį priverstas atidėti Rolandas Paksas. Iš dangaus Arūnui nukrito Seimo pirmininko postas. Viskas kaip sapne. Didžio šoumeno didis projektas.
Politinė sistema nežino pasigailėjimo. Tai negailestingai veikiantis visuomenės valdymo mechanizmas, šalinantis iš sistemos bet kokius gedimus ar svetimkūnius beveik automatiškai. Šiame mechanizme žiniasklaidai tenka svarbi „rūšiavimo“ arba „brokavimo“ funkcija. Svetimkūnis jau aptiktas. Mažiausiai du pagrindiniai informacijos kanalai dabar įnirtingai pluša prieš Arūną.
Visuomenė nebepajėgia atsirinkti kas tikra, o kas ne. Bet tai ne vienintelė problema. Kur kas didesnė problema yra tai, kad TPP partijos nėra. Jos ir nebuvo. Atsitiktinių arūnų darinio, žinomų TVasmenų, tarp jų ir nesigėdijančių teistumo, negalime vadinti partija. Ji neturi dalyvavimo visuomeniniuose procesuose patirties ir žinių. Ji be programos, tik su 10 dievo įsakymų. Atėję su žiūrovo, ne rinkėjo palaikymu. Jie suglumę. Politikavimo taisyklės arūnams nežinomos. Dar blogiau. Jie pavojingi politikos senbuviams nenuovokumu, nenuspėjama reakcija. Rinkimai padėjo tašką linksmybėms. Nebegalima toliau tęsti šėliojimo neprilygstamu Arūno stiliumi. Daugumos Lietuvos piliečių vienintelis rūpestis – kaip išgyventi. Jų lūkesčių laidojimo ceremonijoje bet koks bandymas juokauti tolygus patyčioms. Pasilinksminę žiūrovai-rinkėjai pasijuto apgauti. Meilė virto neapykanta.
Arūno siekiai politikoje panašūs į stulbinamą trišuolininko skrydį prezidento posto link. Trumpas įsibėgėjimas. Pirmoji atrama – TV pramogų vartotojai, nusprendę pasityčioti, vedini keršto buvusiai valdžiai. Šuolis. Arūnas Seime. Įtampa, nežmoniškos pastangos ieškant ir užsitikrinant antrąją atramą. Ji rasta. Konservatoriams būtina imtis šalies pertvarkų, mažinti savo pagrindinių konkurentų, socdemų, įtaką vykdomosios valdžios struktūrose. Tėvynės sąjunga, būdama „švariausia“ partija, neturi iš ko rinktis. Liberalai priešinasi, tačiau perlaužiami. Šuolis, skrydis. Arūnas – Seimo pirmininkas. Priekyje prezidentūra. Tačiau paskutinės atramos nebėra. Viskas pernelyg išsitęsė laike. Trūksta žinių. Padarytos klaidos bėga užbėga įvykiams už akių. Trečiosios atramos lemiamam šuoliui į svarbiausią postą šalyje nebėra. Ją jau spėta patraukti. Kito labui.
TPP nebando prabusti. Sapnas pernelyg malonus. Prisikėlimo partija Arūną iškels. Arūnas visada, nepaisydamas nieko, išspausdavo maksimumą. Tačiau situacija nebesiklosto chaotiškai. Ji nusistovėjo. Po rinkimų sąmyšio ją vėl pradėjo kontroliuoti patyrę žmonės, kurių pagrindinė profesija – POLITIKAS. Arūnas – tiktai mėgėjas (na tai kas, kad gabus). Jo sumanymas paremtas ne taisyklėmis, bet jų nepaisymu. Taisyklės vėl įrodys savo pamatinę vertę. Tai nebetruks ilgai.
O dabar Arūnas tiktai Seimo pirmininkas. Su asmenine partija, bet be elektorato. Su nenuilstamai dūzgiančiomis prieš jį žiniasklaidos priemonėmis. Arūnas bandys būt prezidentas. O aš palinkėsiu Arūnui išlikti LR Seimo pirmininku. Iki galo. Linkiu spėti padaryti tai, dėl ko atėjo. Grąžinti valstybę žmonėms, užkirsti kelią pasibaisėtinam valdininkų korupcijos suvešėjimui. Linkiu Arūnui įžvelgti giluminius bendros valios reiškimo procesus, suvokti to svarbą. Viešai nebevadinti partijos bendražygių „dainorėliais“. O po ketverių metų Lietuva susigrąžins savo didįjį šoumeną. Jis pareis pasikeitęs. Tikiuosi, kad į gera.
Valdas Vižinis yra Birštono savivaldybės tarybos narys
