Humoru alsuojantis Valdas Burnys ne veltui visiems žinomas kaip tikra energijos bomba. Anksčiau gimtadienius jis sako leisdavęs itin trankiai, o šiemet, sulaukęs apvalaus 50-mečio, jis nusprendė jubiliejų pasitikti ramiau.
„Vienareikšmiškai gimtadieniai iki 40-ies būdavo labai trankūs – šokiai iki paryčių, koncertai, bet tai tik praeitas gyvenimo etapas. Svarbiausia turėti saiką ir laiku pradėti stabdyti arklius. Kai kuriems žmonėms visos šėlionės ir perdėti baliavojimai duoda ne tik per galvą, bet ir per organizmą. Geriau dabar eiti kažkokią gėlytę pauostyti ir ja pasigrožėti. Na bet čia jau vos ne kaip pensininkas koks kalbu, bet branda daro savo“, – kvatojasi pašnekovas.
Tačiau pats jis pripažįsta, kad ši sukaktis jį gąsdina. Atrodo – kur dingo tas laikas?
„Mane šis skaičius labai gąsdina, nes aš nesuvokiu, kaip greitai tas laikas prabėgo – čia yra baisiausia. Atrodo, ką tik 20 metų buvo, o dabar jau 50-imt. Kai buvau dvidešimtmetis, man keturiasdešimtmečiai atrodė seniokai tokie, – juokiasi jis. – O dabar jau 50-imt, tai šiek tiek išsigandau, bet paskui nusispjoviau per kairį petį ir supratau, kad reikia eiti džiaugtis gyvenimu ir tempą mažinti.“
Vyras pabrėžia, kad sulaukus 50-mečio tarsi peržengi tam tikrą brandos ribą – dėl jos pasikeičia požiūris į gyvenimą, į galvą lenda gilios filosofinės mintys.
„Pats supratau, kad į daugelį dalykų pasaulyje pasikeitė mano požiūris. Atradau daugybę naujų dalykų, kuriais galima mėgautis ir gamtoje pradėjau laiką daugiau leisti. Nuo 50 metų į gyvenimą pradedi kitaip žiūrėti – atsiranda kitokie skoniai, kitokie pamąstymai. Sakyčiau, ateina branda. Nors nuo 60-imt tikriausiai pradėsiu vaikėti. Dabar esu subrendęs ir iki 60-ies pabūsiu tokiu brandžiu vyru, o sulaukęs 60-ies pradėsiu vaikėti“, – šmaikštauja atlikėjas.
Laiką leidžia po Ispanijos saule
Kai už lango niūru ir šalta, ne visi atranda noro ir entuziazmo mėgautis žiema. Valdas sako, kad su žmona Aušra laiką dažnai leidžia po Ispanijos saule – šalis jiems jau tapo tarsi antrais namais. Čia jie ne tik ilsisi, bet ir atranda laiko darbams.
„Pagaliau atsirado daugiau galimybių vykti į Ispaniją – anksčiau vaikus reikėjo vežioti į mokyklas, būrelius, Vilniaus spūstyse stovėti, rūpintis mokslais. Dabar vaikai savarankiški ir mes jau seniai norėjome žiemas leisti ten, kur šilta, nes lietuviškos žiemos tokios niūrios ir šaltokos. Kadangi mes su žmona ūkininkaujame, tai ir norisi žiemas praleisti kur nors, kur galima kažką užsiauginti patiems. Dabar atėjo toks etapas, kai visa tai galime sau leisti. Kai vyksta koncertai, parskrendame į Lietuvą, vėliau skrendame atgal į šiltus kraštus“, – gyvenimą svetur apibūdina jis.
V. Burnys pripažįsta, kad laikas, praleistas kitoje šalyje padėjo tarsi susidėlioti prioritetus ir stabtelti pasigrožėti mažais dalykais, kuriuos anksčiau tiesiog praeidavo.
„Anksčiau būdavo, kad be stabdžių varydavau ir baliavodavau, o dabar pradėjau suprasti, kad organizmas ne geležinis. Taip pat atradau ir naujų dalykų, kuriais galiu mėgautis – dabar ir to vyno ragavimo, ir vakarėlių žymiai mažiau, taip pat supranti pats, kad reikia pristabdyti – gyvenimas tiesiog lekia. Reikia sustoti prie jūros, stebėti saulėlydžius ir taip stabdyti laiką“, – tikina entuziastingai nusiteikęs atlikėjas.
Anot jo, šilti orai padeda geriau susikoncentruoti į veiklas ir geriau nudirbti darbus – per šią žiemą svetur vyras sukūrė ne vieną dainą ir produktyviai praleido laiką:
„Ispanija mus jau tarsi tapo antrais namais. Kovido situacija išmokė dirbti nuotoliniu būdu, tad būdamas Ispanijoje žiemą ir keturias naujas dainas parašiau. Repetuoti, dalyvauti seminaruose puikiai galima nuotoliniu būdu. Mano žmona dirba medicinoje, o kai turime laisvo laiko, stengiamės dviračiais išvažiuoti pasivažinėti, tai saule pasimėgauti vaikštant palei jūrą. Čia labai graži gamta, visur palmės, tad smagu paganyti akis. O jau kai vasara ateina, tai nuo 6 ryto iki vidurdienio ariam juodai.“
Stiprus ryšys
Vyras sako, kad nors ir per karantiną pačių įvairiausių minčių kilo dėl grupės „Išjunk šviesą“ likimo, tačiau viskam grįžtant į savas vėžes, atrodo, kad ir mintys grįžta vieton.
„Dabar jau, laimei, koncertai ir visas gyvenimas atsigauna, tai ir savaitgaliais nemenkas kiekis koncertų būna. Dabar atsinaujinsime programą ir tikėkimės, kad virusai nesugadins reikalų ir nebenuodys mūsų smegenų. Svarbiausia, su juodu pajuokavimu sakau, kad koks zombių virusas neužkluptų, kaip būna filmuose ir kad karo nebūtų“, – šypsosi pašnekovas.
Taip pat viskam padeda ir vaikai – nors ir kasdien jų nemato, V. Burnys tikina, kad ryšys tiek su vaikais, tiek su žmona yra stiprus.
„Sūnus ir dukra Vilniuje turi versliukus, dirba intensyviai. Bet karts nuo karto atvažiuoja jie ir į Ispaniją savaitei pabūti su mumis. Bet žinote, jaunimas dabar darbuotis turi – tai sportai, tai verslai, tai kiti reikalai. Viskas tikrai neblogai – palaikome gerus santykius, susimatome pakankamai. Su žmona gyvendami Ispanijoje vakarais tai vyno įsipildavome, sūrio pasipjaustydavome, net nepajutome, kaip laikas praėjo. Jau ir anksčiau žmona su manimi važiuodavo į koncertus, todėl esame pripratę prie to, stengiamės džiaugtis, kad esame vienas šalia kito“, – tikina jis.
