„Manau, kad yra maišomos labai skirtingos temos ir netyčia supriešinti bandoma valstybės ir miesto investicijas nacionalinės gynybos ir saugumo klausimais. Visiškai sutinku, kad reikia ir naujo mokesčio, ir daugiau investicijų į gynybą, bet kai iš konteksto ištraukiame miesto investicijas, kurios, išvysčius visą kompleksą, siekia 90 mln. eurų, tai nelogiška, neteisinga ir galbūt nekorektiška“, – antradienį Seime po susitikimo su parlamento pirmininkė Viktorija Čmilyte-Nielsen kalbėjo V. Benkunskas.
„Pernai ministerijos ir jos pavaldžios įstaigos turėjo investicijų už 2 mlrd. eurų, savivaldybės investicijų vykdo maždaug už 500 mln. eurų, vien arenų Lietuvoje šiai dienai aktyvios rangos arba projektavimo stadijoje yra kelios, Mažeikiuose, Gargžduose, Tauragėje“, – sakė jis.
V. Benkunskas teigia galintis pritarti visų valstybės investicinių projektų peržiūrai, tačiau šiuo metu, anot jo, yra priešinami dalykai „net nesuvokiant kainų“.
„Norint 0,5 mln. gyventojų miestą Vilnių ir visiems gyventojams užtikrinti slėptuves, kaip mes jas suprantame, reiktų kelių milijardų eurų investicijų. Pinigų tokių miestas neturi ir valstybė net naują mokestį įvedus visų pinigų tikrai neskirs slėptuvėms“, – teigė Vilniaus meras.
„Žanras emociškai labai paveikus, bet kai kalbi apie faktus ir realybę, tada supranti, kad maišomi skirtingi dalykai“, – pažymėjo jis.
Du keliai
Galiausias kalbėdamas apie Nacionalinio stadiono projektą politikas akcentavo, kad šiuo klausimu galima rinktis tarp nutraukto projekto ir patirtų krūvos nuostolių bei sprendimo baigti projektą, kuris būtų efektyviausiai laiko ir ekonomine prasme.
„Klausimų visi turi, į juos yra atsakoma, komitetai indikuos savo nuomonę, Kontrolės komitetas turbūt nėra geras pavyzdys, nes ten proporcijos opozicijos ir daugumos taip sudėliotos, kad ten net neverta žiūrėti. Bet iš esmės padarytas didelis darbas paruošiant dokumentus, visa medžiaga atvira“, – sakė konservatorius.
„Mes galime rinktis tarp nutraukto projekto ir patirtų krūvos nuostolių, kuriuos ekonomiškai ir žmogiškai reikės prisiimti, arba tarp sprendimo, kuris laiko ir ekonomine prasme greičiausiai leistų Vilniuje baigti šį projektą“, – tikino jis.
Perėmė „Hanner“
Kaip skelbta anksčiau, Nacionalinio stadiono projektą Vilniuje iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ ketina perimti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“. Be to, daugiafunkciame komplekse Šeškinėje turėtų atsirasti universali kultūros ir sporto renginiams tinkama arena, o pačiame stadione 3 tūkst. (iki 18 tūkst.) didinamas vietų skaičius.
Projekto koncesijos sutartyje vasarį turėtų būti sutarta dėl kainų indeksavimo. Pasak sostinės mero Valdo Benkunsko, vien faktinė statybų kaina nuo 2020 m. pradžios iki 2022 m. vidurio padidėjo 40 proc. Tačiau savivaldybė ruošiasi prisiimti tik dalį šio pabrangimo.
Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, po indeksavimo Nacionalinis stadionas su visu daugiafunkciu kompleksu turėtų kainuoti maždaug 2,4 mln. eurų daugiau nei planuota anksčiau, t. y. 158,4 mln. eurų. Pasak mero, statybos darbai pabrango 28 mln. eurų, dar prisidėtų naujų darbų (3 tūkst. papildomų vietų stadione ir universali arena), t. y. 10 mln. eurų. Tačiau teigiama, kad beveik 36 mln. eurų būtų galima sutaupyti skolinantis tik 2 m., o ne 22 m., kaip planuota anksčiau.
Dėl šių pokyčių Vilniaus miesto savivaldybės taryba turėtų apsispręsti vasario 28 d. posėdyje.
ELTA primena, kad „BaltCap“ šiuo metu susiduria su reputacijos problemomis, po to, kai paaiškėjo, kad buvęs fondo partneris Šarūnas Stepukonis galėjo pasisavinti apie 40 mln. eurų ir bent dalį jų pralošti kazino.
„Hanner“ savininkas Arvydas Avulis nurodo, kad stadiono statybas galėtų užbaigti 2026 m.
Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.
