Kreipimasis į Konstitucinį Teismą (KT) nėra bandymas paveikti Seimo nuomonę dėl teismų pirmininkų atleidimo, o tik prašymas paaiškinti situaciją.
Taip prezidentas Valdas Adamkus grindžia savo kreipimąsi į KT, kuriuo prašoma išaiškinti to paties Teismo 2006 metų gegužės 9 dienos nutarimo nuostatas dėl LAT pirmininko ir skyrių pirmininkų atleidimo, pasibaigus jų įgaliojimų laikui.
„Reikia gauti autoritetingą atsakymą. Čia kreipimasis dėl išaiškinimo - ar Konstitucija, kuri aiškiai nusako, ką daryti vienu ar kitu atveju, turi lemiamą žodį, ar Seimas gali tą Konstitucijos straipsnį pakeisti ir nesilaikyti Konstitucijos“, - penktadienį BNS sakė valstybės vadovas.
Jis tvirtino tenorįs gauti atsakymą, ką reiškia pagrindiniame šalies įstatyme parašytos normos.
„Nesakau, kad įmanoma priversti Seimą balsuoti. Čia yra Seimo valia, Seimas gali skaitytis su KT sprendimu, gali ir atmesti. Seimas gali elgtis pagal Konstituciją. Seimas, jeigu jis jaučia, kad Konstitucija jo nesaisto, turi laisvas rankas, - svarstė V. Adamkus. - Prezidentas negali nei priversti, nei eiti į ginčus su Seimu. Prezidentas nori tik atsakymo, ką reiškia Konstitucijos pasakymas“
Anot jo, bet kokie kiti jo kreipimosi aiškinimai tėra „labai negražus partinis žaidimas“.
V. Adamkus priminė, kad pats Seimas nevengia net po du, tris kartus KT prašyti savo nutarimo išaiškinimo.
Prezidentas prisipažino nesąs tikras, ar iki jo kadencijos pabaigos pavyks išspręsti Lietuvos aukščiausiojo teismo (LAT) pirmininko problemą.
„Jeigu bus einama tuo keliu, kaip iki šiol, tikrai - ne (nepavyks - BNS)“, - prognozavo jis.
Europarlamentaras Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Politikos komiteto pirmininkas Vytautas Landsbergis penktadienį paragino prezidentą atsiimti savo kreipimąsi į KT.
V. Adamkaus į KT kreipėsi Seimui delsiant pritarti jo teikimui iš pareigų atleisti kadenciją baigusį LAT pirmininką Vytautą Greičių pasibaigus kadencijai.
Prezidentas prašo KT išaiškinti, ar 2006 metų gegužės 9 dienos nutarimo motyvuojamosios nuostatos turėtų būti suprantamos taip, jog Seimo nario laisvas mandatas reiškia ir tai, kad Seimo narys gali balsuoti taip, kad Seimo atleidžiami teismų pirmininkų ir teismo skyriaus pirmininkų pareigas einantys teisėjai - LAT pirmininkas ir skyrių pirmininkai - pasibaigus jų įgaliojimų laikui nebūtų atleidžiami iš pareigų, nors ir pripažįstama faktinė aplinkybė, kad jų paskyrimo į šias pareigas terminas, t.y. įgaliojimų laikas, yra pasibaigęs.
„Jei neginčijama faktinė aplinkybė, kad nurodytų pareigūnų paskyrimo į šias pareigas terminas yra pasibaigęs, ar esama kokių nors konstituciškai pateisinamų aplinkybių, kurioms esant Seimo nario balsavimas prieš minėtų pareigūnų atleidimą iš pareigų, pasibaigus jų įgaliojimų laikui, būtų suderinamas su iš Seimo nario priesaikos jam kylančia pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas taip, kaip jį įpareigoja Konstitucija“, - kelia klausimą valstybės vadovas.
Prezidentas dekrete teigia, kad Seimo nariai, gavę prezidento teikimą dėl LAT pirmininko ir skyriaus pirmininkų atleidimo, privalo įsitikinti, kad šių pareigūnų paskyrimo į pareigas terminas yra tikrai pasibaigęs, ir pripažinus, kad ši faktinė aplinkybė yra tikrai įvykusi, - juos atleisti.
Praėjusios kadencijos Seimas jau du kartus balsavo ir du kartus atmetė prezidento dekretą dėl V. Greičiaus atleidimo iš LAT vadovo pareigų. Prezidentas yra pasirašęs trečiąjį dekretą dėl LAT pirmininko atleidimo, jam po pateikimo pritarta, liko svarstymo ir priėmimo stadijos. Tačiau šis klausimas į plenarinio posėdžio darbotvarkę neįtraukiamas.
Seime ketvirtadienį prisiekus LAT teisėju paskirtam Egidijui Baranauskui, bus sukomplektuotas visas LAT teisėjų korpusas. Pagal Konstituciją tik paskyrus visus LAT teisėjus galima skirti jo pirmininką.
LAT pirmininką 5 metams skiria ir atleidžia Seimas prezidento teikimu.
