„Manau, kad kitas veiksmas bus Seimo apsisprendimas dėl veto atmetimo. Bandysime rinkti 71 balsą atmesti veto, tas tai tikrai. Tai yra nuomonių skirtumas, tai yra politinis sprendimas“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis.
„Aš manau, kad mes pavasarį atmesim veto. Sprendimas šiek tiek nustebino, prezidentas pasidavė didžiųjų partijų spaudimui, nors pats kalbėjo pritariantis žemesnei 4 proc. kartelei“, – prezidento sprendimą BNS komentavo Socialdemokratų darbo partijos vadovas Gediminas Kirkilas.
Seimo valdyba vėliau nusprendė, kad prezidento veto bus pateiktas per pratęstą rudens sesiją, sausio 14 dieną.
Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas Julius Sabatauskas pažymi, kad grąžindamas Seimo rinkimų pataisą prezidentas pasielgė valstybiškai, o galimybės veto atmesti – abejotinos, nes jau per priėmimą valdantieji vos surinko kvorumą.
Atmesti prezidento veto reikia ne mažiau kaip 71 vieno balso. Tiek registravosi įstatymo priėmimui, bet už pataisą balsavo 60 Seimo narių. Prieš buvo vienas, susilaikė aštuoni parlamentarai.
G. Kirkilas aiškina, kad valdantieji turi reikiamus balsus, tik ne visi dalyvavo balsavime.
R. Karbauskis taip pat svarsto, kad tuo atveju, jei veto nepavyktų atmesti, bus siekiama nustatyti 4 proc. kartelę.
„Jei bus veto atmestas, tai bus, jei ne, iš naujo dirbsim. Seimo sprendimas buvo trys procentai, jei bus veto neatmestas, tikrai niekas negrįš prie trijų procentų, matyt eis į kompromisinį variantą, keturių procentų“, – sakė R. Karbauskis.
„Socialdarbiečių“ vadovas G. Kirkilas komentuodamas situaciją taip pat stebėjosi G. Nausėdos sprendimu grąžinti pataisas, nes, parlamentaro teigimu, valstybės vadovui būtų parankiau turėti labiau fragmentuotą parlamentą.
„Jam (G. Nausėdai – BNS) tai nėra iš tiesų naudinga ateityje, nes jeigu konservatoriai, pavyzdžiui, turės daugumą, aš nemanau kad prezidento gyvenimas bus saldesnis, priešingai, prezidento įtaka padidėja, kai parlamentas yra įvairesnis, (keista – BNS), kaip ten patarėjai patarinėjo“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.
Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas Julius Sabatauskas sako, kad prezidentas atsižvelgė „ne tik į opozicijos kreipimąsi, bet ir į daugelio politologų išsakytą nuomonę, kad tie trys procentai neatneš nieko gero, kaip tik destabilizuos situaciją“.
„Mano įsitikinimu, jis pasielgė kaip tikras valstybės vadovas, kuris rūpinasi valstybe. (...) Aš labai abejoju, ar Seimas atmes veto, jei pažiūrėsime, kiek balsavo už projektą, balsuojančių buvo 71, iš kurių „už“ balsavo tik 60“, – kalbėjo J. Sabatauskas.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis žurnalistams komentuodamas G. Nausėdos sprendimą sakė, kad „tai stiprus prezidento žingsnis, paliudijantis jo požiūrį į tai, kad Seime reikia mažiau chaoso ir daugiau geresnės politinės kultūros“.
„Galima atrasti argumentus prezidento aiškinamajame rašte, kad didesnė fragmentacija ar iš trijų procentų atsirandanti, ar iš keturių procentų atsirandanti, sukeltų daugiau chaoso“, – į klausimą, kokia jo versija, kad šalies vadovas grąžino įstatymą be pasiūlymų su jo remta 4 proc. kartele, atsakė G. Landsbergis.
„Prezidento nuomonę išgirdom, kartelės keisti nereikia“, – reziumavo G. Landsbergis,
Valdančiosios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Valdemaras Tomaševskis tuo tarpu nėra toks užtikrintas, kad pavyktų atmesti veto.
„Visada pas mus buvo parlamentarų mobilizacijos problemų, kadangi daug kas išvažiuoja, yra ministrų, kurie mažai lanko Seimo posėdžius, o (atmesti veto – BNS) reikia tvirto skaičiaus. Gali būti įvairiai“, – BNS teigė V. Tomaševskis.
Jis stebėjosi, kodėl prezidentas pasiūlė laikyti įstatymą nepriimtu, o ne pateikė savo anksčiau remtą iniciatyvą mažinti rinkimų kartelę iki 4 proc. partijoms ir 6 proc. koalicijoms.
„Kodėl pasikeitė nuomonė, tai jau jo paties reikėtų klausti“, – kalbėjo politikas.
Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį vetavo Seime priimtą rinkimų įstatymą, mažinantį patekimo į parlamentą kartelę partijoms ir koalicijoms iki 3 ir 5 procentų.
„Žemesnių rinkimų slenksčių nustatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje atvestų prie didesnės Seimo fragmentacijos, apsunkintų valdančiosios koalicijos formavimą ir trikdytų sklandų Seimo bei Vyriausybės darbą“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.
Šiuo metu partijos dalyvauja mandatų dalybose, kai daugiamandatėje apygardoje pasiekia 5 proc. kartelę, koalicijos – 7 proc. kartelę.
Šalies vadovas pabrėžė, kad nustatyti žemesni rinkimų slenksčiai lemtų didesnį Seimo susiskaldymą į smulkias frakcijas ir mažesnį Vyriausybės stabilumą.
„Piliečių nusivylimo demokratinėmis institucijomis problema neturėtų būti sprendžiama skubotais ir neišdiskutuotais rinkimų įstatymų pakeitimais“, – kalbėjo prezidentas.
Jis pridūrė, kad pasigenda aktyvesnių pastangų įtraukti piliečius ir konkrečių sričių ekspertus į teisėkūros procesus.
G. Nausėda pabrėžė, kad sprendimas mažinti kartelę likus mažiau nei metams iki Seimo rinkimų prieštarauja gerajai tarptautinių institucijų įtvirtintai rinkimų praktikai.
Prezidentas anksčiau buvo reiškęs paramą siūlymui mažinti kartelę iki 4 ir 6 procentų.
Seimas, daugiausia valdančiųjų balsais, įstatymą dėl rinkimų kartelės mažinimo priėmė gruodžio 10 dieną.
