Parlamentarams suardžius kvorumą, Seimui jau kelintą kartą nepavyko priimti įstatymo pataisos, kuria siūloma apriboti buvusių KGB rezervininkų galimybes rinktis darbą. Valdančiųjų frakcijų bei socialliberalų atstovai balsavimo metu nesiregistravo.
Seimas antradienio posėdyje balsavo dėl minėtos pataisos, tačiau nepakako balsų - už projektą balsavo 49 parlamentarai, 1 - prieš, tuo tarpu įstatymo priėmimui būtina, kad balsavime dalyvautų ne mažiau kaip pusė Seimo narių - 71 iš 141.
Kvorumą sugriovė valdančiosios frakcijos bei socialliberalai, kurių atstovai balsavimo metu nesiregistravo. Balsavimas dėl šio įstatymo atidėtas ketvirtadieniui.
Pagal pataisas, buvę KGB rezervininkai negalėtų eiti pareigų, į kurias skiria Seimas bei jo vadovas, prezidentas, Vyriausybė ar premjeras, taip pat viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus, ministerijos sekretoriaus, valstybės institucijų ar įstaigų vadovų, jų pavaduotojų pareigų, dirbti valstybinių bei savivaldybių mokyklų vadovais.
Pagal projektą, apribojimai galiotų 10 metų nuo įstatymo priėmimo dienos.
Nors Seimo Teisės departamentas pateikė išvadą, jog projektas gali prieštarauti Konstitucijai, parlamentarai į tai neatsižvelgė.
Tokios pataisos, kurias kai kurie parlamentarai vertina kaip liberaldemokratų bei "darbiečių" kerštą Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybei, kirstų dviem asmenims - VSD direktoriui Arvydui Pociui ir Seimo nariui, buvusiam užsienio reikalų ministrui Antanui Valioniui, kurie sovietmečiu buvo įtraukti į KGB rezervo karininkų sąrašą.
A. Valionis yra pareiškęs norą grįžti į diplomatinę tarnybą. Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK), svarstęs jo kandidatūrą į Lietuvos ambasadorius Argentinoje, jai nepritarė. Vienas URK motyvų - nėra galutinio sprendimo dėl Seime svarstomų darbo apribojimus KGB rezervininkams numatančių pataisų.
A. Pociaus ir A. Valionio priklausymą KGB rezervui prieš porą metų tyrė laikinoji Seimo komisija, konstatavusi, jog jų buvimas rezerve nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.
