Seimo socialdemokratų (LSDP) frakcija abejoja, ar valdančioji koalicija realiai siekia įgyvendinti Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad merai Lietuvoje turi būti renkami tiesiogiai.
Pasak frakcijos narės Mildos Petrauskienės, reikalinga Konstitucijos pataisa, kuriai priimti reikia dviejų balsavimų Seime - "už" turi balsuoti ne mažiau kaip du trečdaliai Seimo narių, o tarp balsavimų turi būti ne mažesnė negu trijų mėnesių pertrauka. Vienas balsavimas jau įvyko praėjusią Seimo kadenciją, 2007-ųjų birželio 28 d. Praėjo per pustrečių metų, o iki savivaldybių tarybų rinkimų liko tik metai. "Mums nesuprantama, kodėl dabartinė Seimo dauguma, įrašiusi į Vyriausybės programą, kad sieks tiesioginių merų rinkimų, dabar delsia. Valdantieji vilkina ir Konstitucijos pataisų, tiek kitų su vietos savivalda susijusių įstatymų pateikimą", - spaudos konferencijoje Seime sakė M. Petrauskienė.
Kartu su kolega Algiu Rimu ji pažymėjo, kad LSDP jau ne kartą yra išdėstę savo poziciją už tiesioginius merų rinkimus, socialdemokratai remia savivaldos modelį, kai tiesiogiai išrinktas meras būtų ir savivaldybės vadovas, ir savivaldybės tarybos pirmininkas. Tuo tarpu Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir jų koalicijos partneriai, panašu, jog nėra suinteresuoti, kad tiesioginiai merų rinkimai vyktų jau 2011 metais.
Parlamentaro A. Rimo duomenimis, iš 26 Europos Sąjungos valstybių, neskaitant Lietuvos, 21-oje meras renkamas kaip vykdomoji institucija, penkiais atvejais jis yra atstovaujamoji institucija. Politikas atmeta skeptikų abejones, jog tiesioginiams merų rinkimams jau per vėlu ir ragina valdančiąją koaliciją tesėti pažadus rinkėjams bei daryti viską, kad 2011 metais Lietuvos žmonės galėtų rinkti merus tiesiogiai.
Visuomenės apklausos rodo, kad 80 proc. Lietuvos rinkėjų norėtų merą rinkti tiesiogiai, nes tai skatintų rinkėjų aktyvumą, pagerintų savivaldybių darbą, pateisintų bendruomenių lūkesčius, o savivaldybių darbas būtų skaidresnis.
