Aštuntąją kadenciją Seime dirbantis Liberalų sąjūdžio narys Kęstutis Glaveckas lapkritį daugelį nustebino savo sprendimu palikti partijos frakciją. Pačiam Seimo nariui toks žingsnis neatrodo labai netikėtas – jo netenkino partijos sprendimas siekti Seimo pirmininko posto, taip pat jis nepalaiko dalies partijos mokestinių siūlymų.
Vis dėlto jis neketina išsižadėti savo liberalių pažiūrų ir Seime palaikyti tuos valdančiųjų pasiūlymus, kurie jam atrodys protingi. Nors pats čia pat priduria, kad teks kovoti prieš tuos projektus, kurie kels grėsmę Lietuvai, o tokių jis mato ne vieną.
K. Glaveckas pripažįsta, kad dabar Seime vyro slogi ir chaotiška nuotaika – valdantieji dar nepasiruošę dirbti, o opoziciją jis mano parsidavus už postus.
Seimas išgyvena nelengvą etapą – kadencija prasidėjo nuo barnių, Seimo narius šienauja Covid-19, bandote pereiti prie nuotolinio darbo. Su kokia nuotaika dabar dirba Seimas?
Netgi sunkiai galėčiau apibrėžti nuotaiką. Opozicijos, kaip tokios, beveik nėra. Ji išsipardavė už pigius dalykus. O pozicija dar nesusirinko tam, kad pradėtų rimtai dirbti. Turiu omenyje, kad dar neturi Vyriausybės, dar neturi programos. O jau gruodžio pradžia ir pradžia darbų, kurie reikalingi daryti.
Tai tokia neapibrėžta, pakabinta situacija aš tai pavadinčiau. Ir jaučiasi viena pusė – pozicija, – kad ji iš tikrųjų nesitikėjo turėti tiek daug palaikymo Seime. O opozicija, sakau, arba jų išsipardavė dalis, arba liko nekompetentingi ir tokie... Ją galima pavadinti tik bedante opozicija. Dantų nebeturi.
Sakydamas, kad opozicija išsipardavė, turite omenyje išsipardavimą už postus?
Už postus, už komitetų, komisijų pirmininkus, įkurtus naujus komitetus. Seimas plečiasi, kad tik daugiau paragrafų būtų, kad tik daugiau vietų, antpečių, kad tik daugiau būtų mundurų kitokių, kur galima būtų dar 300 eurų gauti papildomai. Man į tai labai gaila žiūrėti.
Netgi pozicija, kuri sakė, kad tik šeši bus [Seimo pirmininko] pavaduotojai, dabar jau septintą daro (su K. Glavecku kalbėjomės gruodžio 3 d. – aut. past.). Akivaizdu, tada galėjo daryti 15 tų pavaduotojų, nes visiems reikia mašinų, visiems reikalingi pinigai didesni, visiems reikalingi kabinetai.
Aš stebiu tai kaip senas Seimo narys, man labai gaila, kad vyksta tokios turtinės dalybos – kabinetas, alga, postas. Tai labai žemina. Kada kalba ėjo prieš rinkimus apie vertybes, apie susiklausymą, apie pažadus tautai, apie skaidrumą, – dabar viso to nėra, akivaizdžiai nėra. Viskas pamiršta. Tik prasidėjus yra pamiršta. O kas bus toliau, aš neįsivaizduoju.
Politika tampa ne gebėjimu derinti interesus, bet grynai interesais. Man toks vaizdas. Gal grubiai šneku, bet man toks vaizdas – labai neskanu. Kaip surūgęs, perrūgęs produktas.
O kaip jūsų paties nuotaika? Suprantu, turėjo būti nelengva pasitraukti iš frakcijos, kurioje praleidote didelę dalį savo politinės karjeros.
Aš nepasitraukiau iš liberalų. Tiesiog pasitraukiau... Iš liberalų niekada nepasitraukiau ir nepasitrauksiu. O kad administravimas man netiko, nenorėjau per daug ginčytis. Jiems nereikalingi tie žmonės, kurie bando oponuoti arba ką nors kalbėti, tai aš nemanau, kad čia... Tam tikra prasme, laisvas esu pasirinkime ir taip yra.
Pasitraukėte iš Liberalų sąjūdžio frakcijos dirbti Mišrioje Seimo narių grupėje. Bet juk savo liberalių pažiūrų neišsižadėsite?
Kaip aš galiu išsižadėti (juokiasi).
Kokius valdančiųjų siūlymus palaikysite?
Ooo... Kurie bus protingi, tikrai palaikysiu. Bet tie, kurie bus neprotingi ir kurie kartosis arba už kurių iš tikrųjų bus pavojai arba grėsmės Lietuvai, tai juodai kariausiu prieš juos. O tokių tikrai bus, neabejoju, matau.
Kokias matote užuomazgas galimai grėsmingų sprendimų?
Tai valstybės skolos auginimo galimybė – galima per tuos ketverius metus tiek užauginti valstybės skolą, prisiskolinti, kad sekančią kadenciją ar po 10 metų būsime paskendę skolose kaip Italija ar dar kas nors. Bet mes ne Italija, mūsų niekas negelbės.
Ta prasme, yra daug rizikų, aš kalbu apie rizikas. Galų gale, tas pats kovidas, kuris nuo mūsų nepriklauso, bet kuris pas mus yra. Kiek jis išguldys? Kiek jis išsilaikys? Čia tikrai labai daug rizikų yra. Tai va tos rizikos, kaip bus sprendžiamos, tai ir priklausys... Aš kalbėsiu apie tai.
Užsiminėte apie Covid-19. Jūsų matymu, kokį Seimo vaidmenį matysime suvaldant koronaviruso pandemiją ir iš jos kylančias ekonomines pasekmes? Pirmojo karantino metu Seimo vaidmuo buvo neišskirtinis.
Ir dabar jis nebus išskirtinis. Išskirtinis vaidmuo priklauso žmonėms. Žmonėms ir gydytojams. Ir, aišku, vadovavimui, – kas yra viršuje, kas vadovauja. Tai dabar prisiėmė Ingrida Šimonytė visą atsakomybę už vadovavimą, tai aš manau, kad situacija pagerės, kai kalba eina apie organizacinę situaciją.
Kas liečia medicininę būseną, tai gal vakcina padės, gal kiti dalykai padės. Manau, daug kas nuo mūsų (Seimo – aut. past.) nepriklauso, išskyrus mūsų finansinius įsipareigojimus ateičiai, ar ne?
O kas liečia apačią, ką liečia kovidas, ką užpuolė, – tai priklausys nuo to, kaip [žmonės] organizuojasi, supranta ir bando patys gintys. Nes čia valstybė neapgins nuo kovido, nuo tos zarazos ar nuo kitos zarazos. Reikia pačiam gintis visų pirma.
Tai, manau, nuo tų dviejų dalykų sąveikos ir priklausys, kaip mes išspręsime. Jeigu pirmoje stadijoje – apačioje – vyksta skeptiškas požiūris į tai, kad tai nerimta, tai bus viena situacija. Antroji banga tai parodė, galų gale, ką parodė mirtys.
O kas liečia vaistus, viską, tai aš ne medikas. Tiktai matau, kad didžiulis biznis farmacijos atsekė labai gerą auksinę gyslą, tikrai auksinę gyslą. Užtai, kad čia klausimas yra – ar tu nori gyventi, ar nenori gyventi, ar mokėsi, ar nemokėsi.
Valstybė, Europos Sąjunga, aišku, bandys tą supaprastinti ir sudėti į vieną bendrą įsipareigojimą. Manau, tai labai gerai. Mes nesame atskiri Europos Sąjungoje. Bet kiek Europos Sąjunga bus pajėgi išlaikyti tokius krūvius – va, kuo abejoju. Nes ir tarpusavyje tos rietenos, Lenkija, Vengrija, Slovėnija... Galų gale, pinigai spausdinami.
Tuomet apsistokime ties pinigais. Vyriausybė sulaukė nemažai kritikos dėl Ateities ekonomikos DNR plano lėšų paskirstymo. Esą, lėšos skirtos visai ne investiciniams projektams. Ar sutinkate su šia kritika?
Sutinku, tai akivaizdu. Visų pirma, kas liečia DNR planą, mes jį priimame kaip Dievo duotą jau. Jis dar neaišku, ar bus ir kokio mąsto jis bus. Gali jis būti koreguojamas, nes paprasčiausiai finansinė perspektyva ir siūlymai dėl papildomų Covid-19 pasekmių, visas tas paketas nėra patvirtintas.
Jis kabo, gruodžio mėnesį jis dar kabo, o nuo sausio jau turi pradėti veikti. Neaišku, ar jis bus. Gal jis bus, tikiuosi, apeis kaip nors, susitars. Bet tai jau smarkiai vėluoja ir neaišku, kokioje apimtyje bus.
Antras dalykas, iš tikro, kada taip staigiai buvo pasakyta, liepta visiems rasti būdus, kaip išleisti tuos pinigus, tai, manau, Europos Komisija po pusės metų pradės galvoti ir ieškoti, kam tie pinigai išleisti. Tada pradės inventorizuoti visus, kurie tuos pinigus paėmė arba bando paimti per paskolas, subsidijas ar kitaip. Tada prasidės tikras kratymas tų visų investicijų.
Kadangi pinigų bandys sutaupyti daugiau, akivaizdu, mums tų 4 ar 6 mlrd. eurų tikrai nebus tiek už tas sąlygas, kurios siūlomos. Bus žymiai mažiau, nes Europos Sąjunga nebūtų išsilaikiusi, jeigu ji taip švaistytų pinigus.
O Lietuva jau skuba juos išdalinti.
Taip, tai, ko nėra. Suprantate, šis dalykas tikrai atsilieps. Čia galima šnekėti be galo, bet Europa šį kartą, kaip ir JAV, kaip ir Azija, nuėjo pinigų emisijos, kiekybinio skatinimo keliu. Reiks tai, kad ir per 30 metų ar kiek, grąžinti.
Antras dalykas, jei tik vartojimas atsigaus, turi prasidėti ir infliacija, neišvengiamai, nes pinigų masė labai didelė yra. Galų gale, tie pinigai, kurie indėliuose yra, pažiūrėkite, kas darosi, – indėliai auga tiesiog fantastiškai. Lietuvoje 1,5 mlrd. eurų per septynis mėnesius.
Atidėta moki paklausa. Tai reikia du dalykus daryti – arba skatinti staigiai kokią nors infliaciją, arba devalvaciją, arba pradėti taikyti skaitmeninę piniginę sistemą, kuri galėtų nusiurbti tuos pinigus ir paleisi per kitus laidus.
Dar šiek tiek norėčiau grįžti prie jūsų pasitraukimo. Ar pagrindinė šio žingsnio priežastis buvo Liberalų sąjūdžio pozicija derybose dėl valdančiosios koalicijos – t. y. siekis gauti Seimo pirmininko, o ne ekonomikos ir inovacijų ministro postą, kaip jūs siūlėte?
Ne... Siūlymų partijai buvau labai daug prirašęs. Partijos narys visada turi teisę išsakyti savo matymą tos situacijos. Aš išsakiau. Aišku, tas daug kam nepatiko. Tai natūralu, nes kiekvienas, kuris pamato prieš save grobį arba pareigas, automatiškai įsivaizduoja, kad tos pareigos priklauso jam, ir tauta visa, ir viskas – jam. Tai jis jau tampa automatiškai nepatenkintas. Bet tas susidėjo.
Ir šiandien laikausi nuomonės, kad politikoje yra tam tikros taisyklės – kad ir chaosas, bet valdomas chaosas. Praktika rodo – jeigu yra 10 ar 12 žmonių ir jie turi Seimo pirmininką, kai yra 141 Seimo narių...
Tokioje mažumoje, netgi didelėje koalicijoje būnant, tas pirmininkas yra absoliučiai priklausomas. Jis gali šnekėti tik tai, kas atrodo visiems gražu, jis, daugeliu atvejų, negali koreguoti to laivo, prie kurio vairo jis atsisėdo. Jis negali koreguoti, nes jis neturi vairalazdės. Jis tik sėdi ir žiūri iš bokštelio, užsilipęs viršuje.
Tai buvau linkęs manyti, kad reikia gerbti konservatorius, kurie laimėjo. Jie turėjo turėti kapitoną, [Gabrielius] Landsbergis ar dar kas turėjo būti Seimo pirmininku ir tada iš tikro atsakomybė eina labai aiškiai ir sprendimai labai aiškūs yra.
Čia mano nuomonė, bet aš jos laikausi ir dar nematau jokių požymių, kad pasekmės kiek tai pasikeistų artimiausiu metu.
Tik pasitraukęs sakėte, kad Liberalų sąjūdžio pozicijos jums dabar svetimos daugeliu klausimu, pavyzdžiui, dėl mokesčių. Kuriuos konkrečius liberalų pasiūlymus turėjote omenyje?
Visų pirma, populistinis buvo, kaip visada, – PVM mažinimas. Dabar siūlo vėl grįžti prie 18 proc. nuo 21 proc., tai tiesiog reikia kur tai šaltinius nuimti. Arba galime grįžti prie 15 proc., aišku, sugriauti biudžetą, pajamas visiškai, pasiskolinti dar 4 mlrd. eurų ir po trejų metų visi be kelnių stovėti ir džiaugtis.
Rimtoje ekonomikoje to nebūna. Manau, žymiai efektyvesni buvo kiti būdai. Tarp kitko, tie būdai, kurių mes negalime išvengti. Neužmiršti reikia, kad mokesčių mes nekoreguosime šiais metais, bet kitais metais mokesčius koreguos mums.
Nes ateinantys mokesčiai iš Europos, iš Briuselio yra nukreipti, kad gautume pajamas padengti tas subsidijas, kurios ir mums ateis. Ir skaitmenų mokestis, ir plastiko mokesčiai, ekologijos mokesčiai – jie bus ženklūs, jie tikrai bus ne mažesni kaip keli šimtai milijonų eurų per metus papildomai. Visa tai reikia turėti omenyje.
Mes kalbame tik apie mokesčius. Bet mokesčiai renkami tam, kad padarytume išlaidas, kad pasiektų žmonės kokį nors tikslą ekonomikoje. Bet jeigu nekalbi apie antrą dalį, kalbi tik apie pirmą, tai tada esi kvailys. Reikia galvoti ir apie tai, kur tie pinigai išeis, kiek jie efektyviai išleidžiami.
Mišri Seimo narių grupė – kaip niekada gausi, joje 13 narių. Jų užtektų, kad dalis atsiskyrėlių įkurtų savo frakciją. Gal turėjote tokių minčių?
Ne (juokiasi).
