Valstybė neturtinga, kai reikia pasiūdinti uniformų policininkams. Ji neturi išteklių, kad paremtų ūkininkų kooperatyvus, bet milijonus švaisto kitur.
Neseniai bado streiko akcijos gatvėse ėmėsi valstybės statutiniai pareigūnai, vartotojai parduotuvėse kraipo galvas dėl brangstančių maisto produktų, kai kas verčiasi iš 220 litų pašalpos. Tačiau nesustoja statybos už valdiškus pinigus ir kitoks jų dalijimas beprasmiams projektams.
Su politikais reikia kovoti
„Daugiau nei 0,5 milijardo litų Valdovų rūmams, 4 milijonai litų partijų skoloms padengti, tūkstantiniai atlyginimai ir priedai iš mūsų visų kišenės. Tam pinigų valdžia kaip visada atranda“, – taip prasideda šios savaitės LNK laida „Valanda su Rūta“.
Joje nėra nė vieno valdančiųjų atstovo, o 2 opozicionieriai – Andrius Mazuronis iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ ir Saulius Bucevičius iš Darbo partijos – bejėgiškai skėsčioja rankomis ir šaukiasi įtūžusios liaudies pagalbos.
„Galiu Seime nusiplėšti marškinius, bet kol valdantieji nepamatys, kad į gatves išėjo tūkstančiai žmonių, jie nekreips dėmesio“, – į revoliuciją kvietė A. Mazuronis, čia pat nurodydamas, kad 2009 metų sausio 16 dienos riaušės privertė atšaukti kai kuriuos sprendimus.
Puota tęsiasi
„Balsas.lt savaitė“ jau prieš pusmetį rašė, kad Valdovų rūmams išleista ne mažiau nei 200 mln. litų, o statytojų ir jų viršininkų apetitas gali siekti daugiau nei 0,5 milijardo. Pavymui ir Valstybės kontrolė pastebėjo, kad sąmata padidėjo daugiau nei perpus.
Nacionalinis stadionas, valdžios duomenimis, kada nors bus pastatytas, tačiau kainuos 370 mln. litų, o žiniasklaida vieningai kalba vėl apie 0,5 milijardo. Statybvietėje kol kas matyti tik iš betono luitų styranti armatūra.
Valstybės saugumo departamento pastato sostinės Pilaitės rajone galutinė sąmata – lig šiol paslaptis. Pradinė buvo daugiau nei 191 mln. litų, vėliau primesta dar 30 milijonų. Paskui – dar apie 1 mln. iš dalies konservuoti.
Tai senos istorijos, bet jas paviešinus ir šimtąkart aptarus niekas nesikeičia. Naujausias bandymas kažką maitinti mokesčių mokėtojų pinigais susijęs su beviltiškai įstrigusia būstų renovavimo programa. Daugiabučių namų modernizavimui skatinti, viešinti ir administruoti numatyta 35 mln. litų iš sanglaudos skatinimo veiksmų programos.
Tiek viešųjų ryšių agentūros galės panaudoti pinigų filmukams, agitatorių teatralizuotiems šou, balionams ir dovanoms tiems kvailiams, kurie panorės paremti bankus ir tapti skolininkais.
Komendanto valanda
Kai kam galvoje ne balionai ir milijonus kainuojantys filmukai. Buvusi policijos pareigūnė 40-metė Loreta Šoščekienė jau pensijoje. Dėl ligos ji išėjo anksčiau. „Policininko atlyginimas prasideda nuo 1 tūkstančio litų. Maždaug tiek gauna jaunas specialistas. Paskui prisideda įvairių priedų, alga didėja, bet 2 tūkst. litų retas kuris gauna. Į pensiją išeinama, kai darbo stažas 22 metai, arba sulaukus 55-erių“, – laidoje pasakojo ji.
Pensija, susikaupus stažui ir nelaukiant senatvės, gali sudaryti 20 procentų prieš tai gauto atlyginimo. Kad viskas būtų dar taupiau ir įdomiau, valdžia jau 3 metus iš eilės siūlo pareigūnams eiti nemokamų atostogų, o uniformų priežiūra rūpintis iš savo kišenės.
Pasak prie Seimo protestuojančių pareigūnų, kadangi darbo sąlygos ir priemonės juos pačius verčia jaustis nesaugiai, žmonėms geriausia likti namie po 22 valandos. Neformali komendanto valanda – juodas, bet taiklus humoras.
Konkurencijos grimasos
Valdžia deklaruoja taupymą, reklamuoja būsto renovavimą, policininkai siūlo likti namie, o vartotojai suka galvą, kodėl brangsta maisto produktai.
„Neturinti pinigų valdžia galėtų padėti uždirbti. Vienas būdų – užtikrinti sąžiningas konkurencijos sąlygas“, – laidoje įrodinėjo ūkininkas Albertas Jusas.
Anot jo, kelyje nuo ūkininko karvės iki parduotuvės lentynos ūkininkui lieka skatikai. Konkurencijos dėsniai koncentruotoje rinkoje neveikia. „Mėginau skambinti ir neprisistatydamas klausinėti pieno perdirbėjų, po kiek superka 2 tonas pieno. Pirmas klausimas – kam dabar parduodu. Sužinoję, siūlė ten pat ir vežti – akivaizdus susitarimas nekonkuruoti“, – įsitikinęs jis.
Konkurencijos tarybos narė Jūratė Šovienė LNK studijoje kalbėjo, kad nustatyti kartelinį sunku, nors pieno sektoriuje tokių atvejų buvo. „Sutartys tuomet nepasirašomos. Verslininkai susitaria baruose“, – teigė ji. Bendrovės „Pieno žvaigždės“ vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas laidoje šypsojosi, tikindamas, kad kartelių šalies pieno pramonėje visai nebūna.
Bet kuriuo atveju ir prieš laidą, ir po jos lieka neaišku, ar nuo 0,5 mlrd., numatomo Valdovų rūmams, nugriebus bent kelias dešimtis milijonų litų, nebūtų galima paremti ūkininkų kooperatyvų, kooperatinių pieninių steigimą ir sutrumpinti kelią nuo karvės iki lentynos. Manytina, kad pavyktų pasiūdinti ir vieną kitą uniformą policininkui.
LNK nuotr.
