Tačiau nei tai patvirtinančių faktų, nei ekspertų patvirtinimo tokiems gandams nėra.
Kas yra Niurnbergo kodeksas?
Niurnbergo kodeksas buvo sukurtas 1947-aisiais nacių teismo Niurnberge metu. Reichui dirbę vokiečių medikai buvo apkaltinti rengę nežmoniškus, dažnai mirtinus eksperimentus su kaliniais koncentracijos stovyklose. Tuomet 16 nacių gydytojų buvo pripažinti kaltais.
Niurnbergo kodeksas yra atsakas į eksperimentavimo su žmonėmis siaubus, siekiant ateityje apsaugoti nuo tapsmo medicinos tyrimų objektais. Kodeksas, ypač jame akcentuojama informuoto sutikimo svarba, turėjo didelę įtaką tarptautinėms žmogaus teisėms ir medicinos etikai iš esmės.
Jį sudaro 10 principų, pirmasis kurių įtvirtina absoliučią žmogaus savanoriško sutikimo prievolę atliekant bet kokius eksperimentus su žmonėmis. Kitos jo dalys numato, kad eksperimentai turi pasitarnauti visuomenės gerbūviui, kad turi būti atsisakoma visų nebūtinų fizinių ir psichologinių kančių, jeigu yra pagrindas manyti, kad tai sukels mirtį ar sunkius sužalojimus.
Jame tame pat įtvirtinta, kad žmogus turi turėti teisę pasitraukti iš eksperimento, jeigu patiria kančią, o tyrimą atliekantys mokslininkai turi būti pasirengę jį nutraukti, jeigu mato, kad tai pacientus sužaloti, sukelti jų mirtį ar kitaip juos traumuoti.
Nepaisant to, kad šis dokumentas nėra teisiškai įgaliojantis valstybes jo laikytis, jame išdėstytos idėjos padėjo pagrindą šiuolaikinei medicinos tyrimų kultūrai.
Niurnbergo kodeksas ir vakcinos nuo COVID-19
Socialiniuose tinkluose gausu pavyzdžių, kuomet asmenys tvirtina, kad vakcinos nuo COVID-19 pažeidžia Niurnbergo kodeksą, nes jos yra „eksperimentinės“, o žmonės tariamai to nežino, todėl iš esmės negali duoti informuoto sutikimo.
Visų pirma, teiginys, kad vakcinos nuo COVID-19 yra eksperimentinės yra iš esmės neteisingas, į tai ekspertai, mokslininkai, atlikti tyrimai atsakė jau šimtus kartų. ES patvirtintos, suteikus laikiną leidimą, esant ekstremaliai situacijai, vakcinos yra saugios ir efektyvios. Tai įrodo atlikti išsamūs klinikiniai tyrimai.
Didžiosios Britanijos epidemiologė Alexis Paton pažymi, kad Niurnbergo kodeksas yra „labai tiesiogiai susijęs su eksperimentais“, todėl jame numatytos nuostatos galėtų būti taikomos tik kyla klausimų dėl vakcinų bandymų, tačiau jis nebegali būti taikomas, kuomet vakcina jau yra oficialiai pripažinta ir įteisinta, rašoma „Full Fact“.
„Niurnbergo kodeksas yra apie vykdomus eksperimentus su žmonėmis, dažniausiai klinikinių tyrimų metu. Tai, kai mes kalbame apie „Pfizer“ ar „AstraZeneca“ vakcinas, mes jau negalime remtis Niurnbenrgo kodeksu, nes šis produktas jau buvo patikrintas, atitinkant visas etines normas, ir buvo patvirtintas, o dabar jau gaminamas ir naudojamas visame pasaulyje“, – aiškino ji.
Informuotas sutikimas vis dar yra reikalingas vakcinuojantis nuo COVID-19 koronaviruso ar kitų ligų. Tačiau medicinos teisės profesorė Emma Cave akcentuoja, kad šis reikalavimas nėra susijęs su Niurnbergo kodeksu.
„Niurnbergo kodeksas yra susijęs su tyrimais, kuomet „informuoto sutikimo“ reikalavimas yra numatytas tam, kad apsaugotų tyrimo dalyvius nuo išnaudojimo norint pasiekti tikslą. Informuotas sutikimas gydymui turi kiek kitokią reikšmę. Tai apsaugo nuo piktnaudžiavimo ar aplaidumo, saugo paciento asmens teises. Taigi informuotas sutikimas reiškia kiek kitus dalykus tyrimų ar gydymo metu“, – cituojama ji.
Argumentuodami, kad vakcinos yra eksperimentinės žmonės dažnai remiasi tuo faktu, kad vis dar yra renkami duomenys apie kiekvieną galimą šalutinį poveikį, nors tai taip pat yra normali praktika – bet kurios šalies sveikatos apsaugos sistema stebi visų vakcinų, nauja ji ar ne, galimą šalutinį poveikį. Kaip ir kiekvieno vaisto vartojimo atveju pacientai yra raginami pranešti atitinkamoms institucijoms, jeigu pasireiškia kažkoks nenumatytas poveikis.
„Tai taikoma visiems vaistams. Tą patį galima pasakyti apie tokį vaistą, kaip „Prozac“. Tikrai yra žmonių, kurie vis dar renka apie jo vartojimą duomenis. Ar mes dabar teigsime, kad visi vaistai rinkoje yra eksperimentiniai?“ – aiškino Britų medicinos asociacijos specialusis patarėjas etikos ir žmogaus teisių klausimais Julianas Sheatheris.
Kitas „antivakserių“ teiginys yra tas, kad „eksperimentine“ vakciną nuo COVID-19 paverčia jai suteiktas laikinas naudoti leidimas. ES ir kitos pasaulio šalys yra išdavusios laikiną leidimą, kad būtų greičiau pateikta rinkoms ir taip sustabdyta pandemija. Nepaisant to, vakcinos buvo ištirtos išsamiais klinikiniais tyrimais, tiesiog pagamintos daug greičiau. Prie to nemažai prisidėjo pasaulinis ažiotažas ir solidus tyrimų finansavimas.
Niurnbergo kodeksas nėra teisiškai įgaliojantis
Nepaisant to, kad Niurnbergo kodeksas nėra susijęs su dabartiniu vakcinų naudojimu visame pasaulyje ar vakcinų pasais, nėra aišku net ir tai, ar vadovybę galima būtų įstatymais stabdyti ar atidėti skiepijimo programas, net jeigu būtų nustatyti neatitikimai kodeksui.
Profesorė E. Cave pažymi, kad kodeksas nėra ir niekada nebuvo teisiškai įpareigojantis. „Tai nėra privaloma, tai yra labiau gairės negu teisinis dokumentas“, – aiškina ji „Full Fact“.
Nepaisant to, ji pažymi, kad šis dokumentas yra itin svarbus, suteikiantis pagrindą daugeliui šiandieninių teisinių ir etinių standartų, tiek tarptautinių, tiek ir nacionalinio lygmens. „Niurnbergo kodeksas nėra savaime teisiškai įpareigojantis, tačiau jo buvimas pakeitė tai, kaip atliekami tyrimai ir tapo saugikliu, apsaugojančiu žmogaus teises tiriamiesiems“, – aiškino ji.
Ieškinys prieš Izraelį
Pastaruoju metu gausu įvairių poveikio grupių bandymų teisiniu būdu, naudojantis Niurnbergo kodeksu, uždrausti vakcinaciją. Kai kurie tokie tarptautiniai bandymai jau buvo išaiškinti anksčiau.
Vienas iš žymiausių, daugiausiai internete tiražuojamų atvejų, yra teisinis ieškinys prieš Izraelio valdžią, išsiųstas Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT). Jame yra teigiama, kad vakcinacijos programa pažeidžia Niurnbergo kodeksą.
Maža to, socialiniuose tinkluose dažnai teigiama, kad TBT jau priėmė ieškinį svarstymui. „Reuters“ žurnalistai jau išaiškino, kad pastarasis teiginys yra klaidingas. Į TBT iš tiesų gali kreiptis bet kas ir atsiųsti jiems savo ieškinį gali bet kuris planetos žmogus, tačiau tai savaime nereiškia, kad gautas ieškinys bus svarstomas. Panašūs gandai sklandė ir apie Kanados teismą, kuris tariamai nustatė, kad priverstinė vakcinacija prieštarauja Niurnbergo kodeksui – tai taip pat pasirodė esanti melaginga naujiena.
Neetiškas palyginimas
„Full Fact“ taip pat pažymima, kad Niurnbergo kodeksas nėra vienintelis etinių įsipareigojimų dokumentas, kurį būtų galima pritaikyti. Yra ir Helsinkio deklaracija, ir UNESCO universali bioetinė ir žmogaus teisių deklaracija, ir Tarptautinės etikos gairės su sveikata susijusiems tyrimams, kuriuose dalyvauja žmonės. Tačiau šiuo atveju atviru tekstu, arba potekstėje yra tiesiogiai siekiama prilyginti skiepijimą tiems siaubams, kuriuos su žmonėmis darė nacių mokslininkai.
Tokiu būdu yra naudojamasi žmonių emociniu šoku ir polinkiu dalintis „šokiruojančia informacija“.
Niurnebergo kodeksas galėtų būti minimas tik vakcinų tyrimų metu, o ne tuomet, kai ji jau yra ištirta ir patvirtinta tarptautinių organizacijų. Tačiau net ir tokiu atveju ekspertai tvirtina, kad lyginti nacių darytus nusikaltimus ir 2020-2021 m. vykdytus COVID-19 tyrimus yra neetiška.
„Manau, kad tai yra iš tiesų nepagarbu žmonių, kurie savanoriavo COVID-19 tyrimuose, atžvilgiu. Niurnbergo kodeksas atsirado dėl iš tiesų siaubingų kankinimų pavyzdžių, kuomet buvo nustatyta, kad žmonės gali kitiems žmonėms padaryti siaubingų dalykų. Lyginti tai su savanoriškai vakcinos programoje, kurioje rizika sveikatai buvo minimali, kurioje buvo viskas išsamiai stebima ir dokumentuojama, dalyvavusius žmones su eksperimentais su žmonėmis, be anestetikų, be jokio saugumo, be galvojimo, ar žmogus išgyvens ar ne, manau, kad tai yra tikrai neetiška“, – cituojama profesore A. Paton.
