Jei nesustos eskalavęs kraujo praliejimo ,žudydamas taikius Ukrainos gyventojus, Putino marionetės Janukovičiaus laukia Hagos teismas už padarytus nusikaltimus žmoniškumui, žudant kitaip galvojančius taikius žmones.

Solidarumas su ŽUDOMA ukrainiečių tauta, tai mūsų kova už nepriklausomybę. Jei mes nestovėsime nekaltai žudomų Ukrainos piliečių pusėje, neginsime jų ,tos pačios lemties galime iš Putino kolaborantų susilaukti ir mes.

Būkime vieningi,dar kartą parodykime šiems niekšeliams, kurie Lietuvą gąsdina Putino Maidanu, kad jiems tas nepraeis.

Tad išeikime į solidarumo mitingą ir išreiškime protestą prieš vykdomą smurtą prieš taikius, geresnės ateitie siekiančius, Ukrainos gyventojus, kurių siekius Putino marionetėJanukovičius skandina kraujuje.

SANKCIONUOTAS MITINGAS įvyks trečiadienį,vasario 19 d.(šiandien) vakare prie parlamento degant solidarumo laužams.(DELFI'yje skelbta informacija)

Būkime kartu su tais dvasioje, kurių skausmas ir kančia ,ir artimųjų netektis negali būti nepastebėta ir neatjausta.

Netoleruokime smurto ir kraujo praliejimo.

Apgailėtina Lietuvos spauda. Sistema per Garliavos įvykių eigą galutinai sutraiškė nepriklausomus žurnalistus, kurie dar bandė rašyti tiesą. Gaila, tačiau žiniasklaida galutinai ir negrįžtamai priklauso nuo taip vadinamų sisteminių maitintojų. Juk nei viena net nabando rašyti tiesos, apie tai, kaip lazdomis, grandinėmis, metaliniais strypais, šaunamaisiais ginklais ir Molotovo kokteiliais ginkluoti "taikusų" Kijevo aktyvistai užgrobė ir sudegino valdančiosios Ukrainos partijos būstinę, sužeisdami masę žmonių, taip pat nužudydami kelis savo pareigas vykdžiusius milicininkus.

Jei V.Janukovyčius smurto eskalavimui nelaukė Olimpinių pabaigos, kaip galėjo pažadėti V.Putinui, tai šis galėjo rimtai užpykti.

RETRO 2014 vasario28

Vyriausia ES derybininkė Catherine Ashton vėl vyksta į Ukraina bandyti švelninti situaciją, kol režimo vykdomas smurtas nepavirto masinėmis skerdynėmis. Rusijos URM ministras Lavrovas liepia nesikišti jai į Ukrainos vidaus reikalus. Betgi, ne į Rusiją ji vyksta, kurios kišimasis į Pietų šalies kaimynės reikalus vykdomas tik prezidento V.Putino žodžiais, bet ne darbais. Kas, jei ne Europos sąjunga gali padėti rasti reikiamus kompromisus ir taip išvengti visiškos suirutės. Maidano revoliucija gali laimėti tik teisinėmis,demokratinėmis priemonėmis. Svarbiausios būtų priešlaikiniai Rados ir prezidento rinkimai. Kada dabartinio V.Janukovyčiaus teisės, po eilės pakeitimų tapo diktatoriškomis, tai tokia situacija neturėtų likti ilgam. Būtent Rada turi teisę ją keisti. Yra vienas galima Rusijos politikos aspektas, kurio žiniasklaidoje nepastebėjau. Rusijos prezidentas V.Putinas nuolat aiškina, kad Rusija nesikiša į Ukrainos vidaus reikalus, nors įvairūs faktai kalba ką kitą. Kodėl dar nėra tiesmukiško spaudimo V.Janukovyčiui , kaip vyriausiam kariuomenės vadui panaudoti kariškių smurtą? - verta paspėlioti. Gali būti, kad šis, pagal užsienyje viešintus duomenis, bene turtingiausias Europos politikas labai nori, kad jo ambicingas tikslas - surengti Žiemos Olimpines žaidynes labiau su pietų kurortu asocijuojamame Sočyje, baigtųsi su didelę doze pagyrų žaidynių rengėjams. Panaudotos sumos peteikiamos visuomenei įvairios - nuo keliolikos iki 50 mlrd dolerių. Tai milžiniška suma ekonomikos problemose skęstančioje šalyje. Tos prezidento ambicijos sunkiai derintųsi su Ukrainos kariuomenės salvėmis miestų ir miestelių gatvėse. Tai nebūtų toks šventinis saliutas, kokiu V.Putinas džiaugėsi, kai dvi branduolinį ginklą galinčios nešti raketos perskrido visą Rusijos imperijos teritoriją, berods, iki Kamčiatkos. Tai galėtų tapti tokiu žmonių žudymu, kokią karinę operaciją Rusijos režimas turėjo Čečėnijoje. Tokie sugriautų miestų ir krūvų žuvusiųjų vaizdai visai nederėtų pasaulinėje žiniasklaidoje šalia prasmingų, sportui ir draugystei skirtų šūkių Olimpinių žaidynių metu. Tad išvada galima padaryti tokią: V.Putinas dantis sukandęs gali laukti Olimpiados pabaigos ir tik tada "mygtuką paspausti". Taip, tai labai blogas scenarijus ir tikėkimės, kad tokio jo nebus. Tačiau ar mes viską žinome, ko gali imtis neokomunistiniai oligarchiniai diktatoriai, kuriems priskirčiau ir Ukrainos lyderį. Kas gali atspėti, kaip "kreivai" jie mąsto?

savo zmones,tai neteiseta valdzia,o banditu gauja.Oapie uzsienio pinigus,tai jie net neslepiami,o tiesiog atvirai duodami is Kremliaus ir po eiliniu padavimu situacija tik paastreja.Atsitiktinai?

bus kaip pas mus 91 paprasti zmones aukos gyvybes o isverstakuriai komunistai ir kiti brudai sedes apsimize,paskui pasiskirs rentas apsals snukius ir pasidarys visagaliais,visaziniais,arogantiskais padarais kuriems rupes tik ju lovis o zmones paaukojusius gyvybes ir kitaip mastancius vadins sunauja ir marginalais.

Janukovyčius tempia gumą - laukia Putino. Putinas laukia, kol baigsis olimpiada. Tada jau patrauks su kariuomene "vaduoti broliškos Ukrainos liaudies" nuo... Arba "apginti rusiškai kalbančių teisių" nuo... Arba abiejų iš karto.

Ukrainos taip vadinami protestuotojai , tai JAV pramoninio-bankinio elito finansuojami banditai , siekiantys nuversti teisėtą valdžią . Tai daroma todėl , kad norima atplėšti Ukrainą nuo formuojamos Eurazijos sąjungos, o Janukovičius tam trukdo. Eurazijos sąjunga turi pradėti veikti nuo 2015 metų . Ten tarpusavyje bus atsiskaitoma apeinant JAV dolerį .

Ukrainos taip vadinami protestuotojai , tai JAV pramoninio-bankinio elito finansuojami banditai , siekiantys nuversti teisėtą valdžią . Tai daroma todėl , kad norima atplėšti Ukrainą nuo formuojamos Eurazijos sąjungos, o Janukovičius tam trukdo. Eurazijos sąjunga turi pradėti veikti nuo 2015 metų . Ten tarpusavyje bus atsiskaitoma apeinant JAV dolerį .

Sunkiai galima būtų įsivaizduoti to stebuklo pakartojimą, kai sovietų imperinio režimo teritorijos pakraščiuose laimėjo "dainuojančios" ar panašios revoliucijos. Lygiai taip pat neteko daugiau stebėti, kad bet koks komunistinis bei diktatoriškas režimas trauktųsi, jei savo rankose turi pavaldžias ir galingas jėgos struktūras. Dėl įvairių diktatorių ir jų aplinkų interesų bet koks visuomenės bandymas eiti demokratiškesniu keliu dažniausiai baigiasi kruvinomis skerdynėmis. Tokių atvejų Pasaulio šalių istorijoje turime nemažai. Negalima nepaminėti Sirijos revoliucijos, kur jau priskaičiuojama virš 130 tūkstančių žuvusių ir milijonai sužeistų ir emigravusių iš Sirijos. O juk ir Damaske dar buvo galima stabdyti žudynes po pirmų taikių demonstracijų sušaudymo, jei tam nebūtų pasipriešinę Maskvos ir Pekino režimai. Net pabarti tada Bašaro al Assado neleido.

Ukrainoje pilietinis pasipriešinimas jau pereina į karinę priešpriešą. Tokia eiga gali įstumti šalį į pilietinio karo ugnį, kurios mastus bei netektis sunku būtų atspėti. V.Janukovyčiaus manevravimas galėjo būti tik akių dūmimas protestuotojams ir vakarų diplomatams. Šiuos apgauti sunku, jei kartais jie patys nepanori, kad taip dirbtinai būtų maskuojami režimo smurto proveržiai.

Kada Ukrainoje buvo galima įtarti esant patinei situacijai, tartis buvo galima žymiai lengviau. Tas laikas jau praėjo ir dabar kraštutiniai opozicijos reikalavimai tampa dar sunkiau įgyvendinami. Būtinų kompromisų menas netapo opozicijos ginklu galimoje nuoseklioje už savo teises. Norėta beveik visko ir nedelsiant. Reikalavimai nedelsiant atsistatydinti prezidentui V.Janukovyčiui ir Rados pasileidimo vargu ar buvo tikslūs taktiniai žingsniai. Siekimas rinkimų atrodytų kur kas solidžiau. Dabar jau ir to tikėtis sunku. Režimas pereina į puolimą nesiskaitydamas su priemonėmis. Reakcija pagal kuklias galimybes vargu ar gali turėti didesnę įtaką perspektyvai. Po tokių tragiškų įvykių vargu ar galima tikėtis, kad net numatytu laiku surengti rinkimai bus demokratiški, o prezidento galios bus atstatytos į buvusias ankstesnes ribas.

Amžinatilsį tiems, kuriems ši naktis jau buvo jų pasaulio pabaiga. negalima pateisinti jokio smurto: kas ten vyksta, niekas gerai nežino. Susidaro įspūdis, kad tie revoliucionieriai ne pėsti: juk matosi, kaip jie mėtomolotovo kokteilius.