Vakarų spauda pirmadienį beveik vienbalsiai pažymi itin griežtą Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalbos toną tarptautinėje konferencijoje Miunchene vasario 10 dieną.
Laikraštis "The New York Times" rašo, jog kreipimesi į tarptautinę konferenciją saugumo klausimais "Putinas atmetė visą diplomatinį blizgesį ir išvardijo ilgą sąrašą nusiskundimų dėl Amerikos viešpatavimo pasaliniuose reikaluose, tarp jų daugelį temų, kurios buvo sukėlusios įtampą Kremliaus ir JAV santykiuose per septynerius jo administracijos darbo metus. Tarp jų buvo paminėta NATO plėtra į Baltijos šalis ir Rusijos įsitikinimas, kad Vakarai remia organizacijas, nuvertusias vyriausybes šalyse, kurios anksčiau priklausė Maskvos įtakos zonai".
Savo ruožtu "The Washington Post" mano, jog Rusijos prezidentas, pasirinkęs pačios griežčiausios kritikos Jungtinėms Valstijoms toną per tuos septynerius metus savo poste, pareiškė šeštadienį, kad dėl vienašališko ir militaristinio Vašingtono kurso pasaulyje dabar yra pavojingiau nei buvo bet kuriuo šaltojo karo laikotarpiu.
"Putinas kritikavo NATO plėtrą, sakydamas, kad aljanso ginkluotųjų pajėgų dislokavimas prie Rusijos sienų mažina "tarpusavio pasitikėjimą". Jis pareiškė, kad JAV noras dislokuoti priešraketinės gynybos sistemą Rytų Europoje gali dar labiau pažeisti jėgų pusiausvyrą ir padrąsinti Jungtines Valstijas įgyvendinant savo užsienio politikos sprendimus", - sakoma straipsnyje.
Paryžiuje leidžiamas Amerikos "The International Herald Tribune" rašo, kad "Putino kalba buvo svarbiausia pokalbių Miuncheno konferencijoje tema, sukėlusi atmintyje šaltojo karo laikų retorikos atgarsius. Tačiau kiti išgirdo Putino kalboje žodžius apie pasitikėjimą savimi, stabilią ir turtingą Rusiją, daugiau nebeslegiamą skolų naštos ir negyvenančią dešimtojo dešimtmečio vidurio sumaištyje".
Italijos "Corriere della Serra" klausia, kodėl V.Putinas taip griežtai kalbėjo apie JAV ir būtent dabar. Laikraščio nuomone, to negalima aiškinti vien realiais Maskvos ir Vašingtono nesutarimais. Esmė, pasak leidinio, - Iranas.
Jau daug mėnesių Maskva garsiai būgštauja, kad G.W.Bushas, nenorintis įeiti į Irako katastrofos istoriją, nusprendė "vagneriškai" baigti savo prezidentavimą ir įsakys smogti karinį smūgį Irano atominiams objektams, - sakoma straipsnyje. - Tokia galimybė skaudžiai atsilieptų esminiams Rusijos interesams".
Tačiau, pažymi "Corriere della Sera", tokia įvykių raida "išprovokuos visuotinę Artimųjų Rytų destabilizaciją ir sukels, nors ir atrodo paradoksalu, naują branduolinio ginklavimosi bangą regione. Bet ir tai dar ne viskas. Amerika ketina dislokuoti priešraketinę sistemą Europoje. Kad apsigintų nuo Šiaurės Korėjos raketų? Putinas tai vadina absurdu, nes šios raketos nėra reikiamo nuotolio. Bet iš tiesų ir tai susiję su Iranu ir nauja jo keliama grėsme. Jei bandant apsisaugoti nuo (Irano prezidento) Ahmadinejado (Ahmadinedžado) bus dislokuota regioninė gynybos sistema, Rusijai, kad išlaikytų savo stabdymo jėgas, teks gaminti raketas, gebančias pramušti Amerikos skydą. Taip prasidės naujos ginklavimosi varžybos, kurios gerokai pranoks net "šaltąjį karą". Tai vyksta tuomet, kai Maskva norėtų panaudoti pinigus, pastaraisiais metais sukauptus iš naftos ir dujų eksporto, pramonei ir energetinėms infrastruktūroms modernizuoti".
Britų "Daily Telegraph" savo ruožtu pastebi: "Kai JAV viceprezidentas Dickas Cheney (Dikas Čeinis) pernai Vilniuje kritikavo Kremlių už vidaus opozicijos slopinimą ir energetinių išteklių naudojimą kaimynėms gąsdinti, Rusijos spauda paskelbė, jog prasidėjo antrasis "šaltasis karas". Ši karinga nuotaika nuo to laiko neišblėso, taigi nestebina ir tai, kad V.Putino kalba Miunchene ne itin sujaudino Rusijos visuomenę".
Komentare sakoma, kad Rusijos piliečiai "vertina tai, jog įveikti nebaudžiamai siautėjęs neteisėtumas, nestabilumas ir skurdas, būdingi dešimtmečiams po komunizmo žlugimo, ir Putino palaikymo reitingas visuomenėje lygus 80 proc. Putinas ne tik užtikrino ekonomikos augimą, kurio varomoji jėga - energetikos šaltiniai ir kuris pavertė Maskvą brangiausiu pasaulio miestu, jis dar ir pažadino nacionalinį šalies išdidumą, tad daugeliui nepakenčiama net mintis apie Rusijos pralaimėjimą "šaltajame kare", be to, daugelis, kaip ir anksčiau, JAV laiko savo priešu".
