Sunku patikėti, kad piko valandą, kai tramvajaus stotelė buvo sausakimša žmonių, neatsirado nė vieno, kuris būtų ištiesęs pagalbos ranką apalpusiam ir sukniubusiam keturiolikmečiui mokykline uniforma.
Oliveris Tiplayjus apalpo ryte, važiuodamas į mokyklą, Mančesterio Altrinchamo stotelėje, kur persėdama iš autobusų į tramvajų. Nė vienas iš virš šimto 8.15 valandos tramvajaus laukiančių keleivių nepadėjo vaikui, o kiti jį paprasčiausiai peržengė lipdami į atvykusią transporto priemonę.
Praėjus apytiksliai dešimčiai minučių, Oliveris atgavo sąmonę, tačiau gėdydamasis priepuolio, apie tai nepasisakė savo draugams ir tik vėliau prasitarė mokytojai.
Berniuko mama Susana Tiplay, buvusi mokytoja, piktinasi – anot jos, neįmanoma, kad visuomenė visiškai nereaguoja į žmogų, gulintį ant žemės. Turint galvoje, kad tuo metu į darbą važiuoja dauguma žmonių, sunku suvokti, kaip jie paprasčiausiai peržengė vaiką.
„Jiems tikriausiai trūksta elementaraus žmoniškumo ir akivaizdu, kad jie nejaučia visiškai jokios užuojautos vaikams.“
Anot ponios Tiplay, tokie žmonės rūpinasi tik patys savimi. Ji dar galėtų suprasti, jeigu ant žemės sukniubęs būtų koks nors jaunimo grupuotėms priklausantis vaikinas su kapišonu, tačiau, pasak Oliverio mamos, sunku patikėti, kad žmonės nesureagavo į nukritusį mokyklinuką.
Mama tvirtina, kad vaikas anksčiau yra turėjęs įvairių nenustatytų priepuolių. Visa laimė, kad vaikas tik nualpęs – nuo priepuolio jis galėjęs ir mirti.
P.Susana pasakoja, kad nuo tos dienos, kai Oliveris apalpęs, jis užsidarė ir tapo dar tylesnis. „Jis labai jautrus vaikas – kai tądien pasiėmiau jį iš mokyklos, jis buvo tikrai nusiminęs, kad visi tik praėjo pro jį ir neatsirado nė vieno žmogaus, kuris jam būtų padėjęs.“
„Metrolink“, miesto tramvajų transporto įmonės, atstovas teigia, kad visose stotelėse yra pagalbos punktas, kur keleiviai gali gauti reikiamą pagalbą ar informacijos. Tačiau tądien neatsirado nė vieno, galinčio iki pagalbos punkto nueiti ir pranešti apie stotelėje gulintį vaiką.
