Kariuomenė pareiškė reagavusi į masines demonstracijas, kuriose M. Mursi buvo raginamas atsistatydinti, tačiau Vakarų šalys reiškė susirūpinimą, jog pirmasis demokratiškai išrinktas Egipto lyderis buvo nuverstas praėjus tik vieneriems metams nuo darbo prezidento poste pradžios.
JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) paragino Egiptą kuo greičiau grįžti prie renkamos civilinės vyriausybės.
„Tikime, kad Egipto ateitis galiausiai gali būti sprendžiama tik Egipto žmonių“, – sakoma B. Obamos pranešime, paskelbtame po skubiai sukviesto pasitarimo su aukšto rango padėjėjais.
„Vis dėlto esame giliai susirūpinę dėl Egipto ginkluotųjų pajėgų sprendimo pašalinti prezidentą Mursi ir įšaldyti Egipto Konstituciją“, – pridūrė JAV lyderis.
B. Obama pareiškė nurodęs peržiūrėti, kaip išrinkto lyderio pašalinimas per karinį perversmą teisiškai paveiks JAV pagalbos Egiptui planus.
Gegužę Vašingtonas atnaujino 1,3 mlrd. dolerių kasmetinės karinės pagalbos Egiptui programą.
Jungtinių Tautų (JT) vadovas Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) sakė suprantantis, kad egiptiečiai buvo giliai nusivylę savo lyderiu, tačiau pridūrė esantis susirūpinęs dėl armijos įsikišimo.
Ban Ki-moono nuomone, "karinis kišimasis į bet kurios valstybės reikalus kelia susirūpinimą", sakė JT vadovo atstovo spaudai pavaduotojas Eduardo del Buey (Eduardas del Bujis).
Armija nuvertė M.Mursi po savaitę trukusių kruvinų susirėmimų, pareikalavusių beveik 50 žmonių gyvybių, kai milijonai gyventojų išėjo į gatves, reikalaudami prezidento atsistatydinimo po metus trukusio neramaus valdymo.
Ketvirtadienį paryčiais buvo paskelbta apie naujas aukas.
Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovė Catherine Ashton pasmerkė kraujo liejimą.
„Raginu visas šalis skubiai grįžti prie demokratinio proceso, surengiant laisvus ir sąžiningus prezidento bei parlamento rinkimus ir patvirtinant Konstituciją“, – sakė ji.
C.Ashton išreiškė viltį, kad laikinoji administracija, kurią paskelbė naujasis režimas, bus visiškai veiksni ir kad bus užtikrinamos žmogaus teisės bei įstatymų viršenybė.
„Griežtai smerkiu visus smurto veiksmus“, – pridūrė ES diplomatijos vadovė ir ragino saugumo pajėgas ginti visus egiptiečius.
Egipto armija patvirtino sulaikiusi M. Mursi ir kelis aukštus jo padėjėjus.
Laikinuoju prezidentu buvo paskelbtas Adly Mansouras – mažai žinomas Aukščiausiojo Konstitucinio Teismo vadovas.
Didžioji Britanija taip pat išsakė susirūpinimą dėl armijos įsikišimo.
„Padėtis yra aiškiai pavojinga, todėl raginame visas šalis elgtis santūriai bei vengti smurto, – sakoma užsienio reikalų sekretoriaus Williamo Hague'o (Viljamo Heigo) pranešime. – Jungtinė Karalystė nepalaiko karinės intervencijos kaip priemonės spręsti ginčams demokratinėje santvarkoje.“
Jis paragino surengti pirmalaikius rinkimus, kuriuose galėtų dalyvauti visos politinės stovyklos, taip pat suformuoti civilinę vyriausybę.
Kanados URM atstovas paragino Egiptą elgtis ramiai, plėtoti dialogą ir grįžti prie demokratijos.
Saudo Arabijos karalius Abdullah trečiadienį gyrė armijos įsikišimą ir sveikino naują laikinąjį prezidentą A. Mansourą.
„Prašome Dievo padėti jums nešti šią atsakomybę, kad būtų įgyvendintos mums broliškų Egipto žmonių viltys“, – sakoma sunitų valdomos naftos galybės monarcho pranešime.
Islamiškasis Sudanas trečiadienį taip pat pareiškė, kad tikisi taikos ir stabilumo „seseriškoje“ Egipto valstybėje, pranešė valstybinė žiniasklaida.
Chartumas įvykius šalyje kaimynėje stebi su nerimu, tačiau viliasi, „kad taika ir stabilumas nugalės“, nurodė valstybinė naujienų agentūra SUNA, cituodama URM pranešimą.
Londone įsikūrusi žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ perspėjo, kad armija privalo ginti visus šalies piliečius.
„Egipto ginkluotosios pajėgos ir policija turi gerai dokumentuotų žmogaus teisių pažeidimų istoriją, kuriai negalima leisti pasikartoti“, – sakoma „Amnesty International“ pranešime.
Niujorke įsikūrusi žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) paragino naująją Egipto administraciją „ryžtingai atsitraukti nuo didelių pažeidimų, kurie buvo išplitę nuo 2011 metų sausį įvykusio sukilimo".
Tiek „Amnesty International“, tiek HRW pasmerkė armijos sprendimą uždaryti M.Mursi palaikiusius transliuotojus ir vadino šį žingsnį žodžio laisvės pažeidimu.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
