Užsienio šalių spauda, analizuodama sprogimą Minsko metro, pažymi, kad, greičiausiai, teroro išpuolio organizatorių reikės ieškoti šalies viduje, nepaisant to, kad prezidentas Aleksandras Lukašenka iš pat pradžių paskelbė, kad ši „dovana“ buvo atvežta iš išorės“.
Vakarų specialistai pažymi, kad įvykiai buvo netikėti visiems: panašius kovos metodus dažniausiai naudoja radikalūs islamistai, tačiau jų atsiradimui Baltarusijoje nėra jokios priežasties. Atsakomybės už sprogimą kol kas niekas neprisiėmė.
Tuo tarpu Baltarusijos Generalinė prokuratūra perspėja apie galimas aršias diskusijas. Prokuratūros pareiškime pažymima, kad kai kuriose žiniasklaidos šaltiniuose, ypač elektroniniuose, „pasirodė neatsakingos šmeižiančios publikacijos, įvairūs prasimanymai, diskredituojantys Baltarusijos valstybę ir visuomenę“.
Užsienio spauda tuo tarpu sutinka su tuo, kad teroro akto priežastys buvo politinės, o ne religinės ar etninės, kaip vyksta Rusijoje ir NATO šalyse, kurios įsipainiojusios į konfliktus su islamo separatistais.
The New York Times pažymi, kad A. Lukašenka pateikia save kaip saugumo ir stabilumo šalyje garantą, tačiau pastaruoju metu susidūrė su politiniu maištu: gruodžio 19 dieną vyko masinės protesto akcijos prieš jo perrinkimą į prezidento postą.
Italų laikraštyje „La Repubblica“ pasirodė nuomonė, kad teroro išpuolis – tai slaptųjų tarnybų provokacija. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad sprogimas įvyko metro stotelėje „Oktiabrskaja“ Minsko centre, netoli didelių vyriausybinių pastatų ir oficialios A. Lukašenkos rezidencijos. Tuo tarpu neįtikėtina tai, kad „galingos specialiosios tarnybos“, kurios po gruodžio mėnesio demonstracijų buvo padidintos parengties būsenoje ir ieškojo režimo vidaus priešų, galėjo praleisti pro pirštus teroro išpuolio organizatorius.
Žuvusiųjų per sprogimą Minske skaičius išaugo iki 12, bomba buvo valdoma nuotoliniu būdu
Pirmadienio sprogimas Minske – dūmų uždanga?
