Dėl vieno iš dviejų paskutinių privatizuojamų šalies ūkio milžinų - elektros skirstomųjų tinklų bendrovių - varžytis palankias sąlygas turės Lietuvos kapitalas.
Šią savaitę tvirtindamos tų energetikos įmonių privatizavimo programas Privatizavimo komisija ir Vyriausybė faktiškai suteikė pirmenybę Lietuvos investuotojams įsigyti "Vakarų skirstomuosius tinklus", todėl realiai užsienio kompanijoms belieka kovoti tik dėl "Rytų skirstomųjų tinklų".
Trečiadienį (07.09) Vyriausybės patvirtintose elektros skirstomųjų tinklų programose potencialiam pirkėjui nurodyti reikalavimai - jis turi atitikti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, jo metinė apyvarta per pastaruosius ūkinius veiklos metus turi būti ne mažesnė kaip 450 mln. Lt, turtas turi būti ne mažesnis kaip perkamos įmonės.
Tačiau ketvirtadienį paaiškėjo, kad "Vakarų skirstomųjų tinklų" programoje papildomai nurodyta, kad potencialus pirkėjas - Lietuvos ar užsienio subjektas - privalo ne mažiau kaip metus iki privatizavimo konkurso paskelbimo turėti ir valdyti Lietuvoje įmonę, kurios apyvarta per pastaruosius ūkinius metus yra ne mažesnė kaip 450 mln. Lt.
Sprendžiant iš "Verslo žinių" (www.vz.lt) dienraštyje šią savaitę paskelbtos apžvalgos apie 500 didžiausių Lietuvoje bendrovių, pagal nustatytas sąlygas varžytis dėl "Vakarų skirstomųjų tinklų" gali tik kelios šalies bendrovės, tarp jų apie ketinimus šiame privatizavime anksčiau paskelbusios "VP Market" ir "Achemos grupė".
Trečiadienį uždarame Vyriausybės posėdyje svarstant skirstomųjų tinklų privatizavimo programas kilo karštų diskusijų tarp ministrų kabineto narių dėl to, kad iš dalies skiriasi tų dviejų bendrovių privatizavimo sąlygos. Finansų ministrė Dalia Grybauskaitė atkreipė Vyriausybės narių dėmesį į tai, kad gali būti mažiau pretendentų į "Vakarų skirstomuosius tinklus", dėl mažesnės konkurencijos gali būti pasiūlyta mažesnė kaina už šį objektą, taigi valstybės biudžetas mažiau gautų privatizavimo įplaukų. O tai paskutiniai dideli objektai, kuriuos parduoda valstybė. Be to, ministrė abejojo, ar skirtingos privatizavimo sąlygos vietos ir užsienio investuotojams neprieštarauja Lietuvos susitarimams su Europos Sąjunga, reikalaujantiems užtikrinti laisvą kapitalo judėjimą tarp mūsų šalies ir ES narių jau nuo pereinamojo iki mūsų šalies narystės Europos Sąjungoje laikotarpio.
D. Grybauskaitė vienintelė vėliau susilaikė, kai dauguma Vyriausybės narių balsavo už skirstomųjų tinklų bendrovių privatizavimo programų patvirtinimą.
Finansų ministrė siūlymui padidinti Privatizavimo komisijos siūlytą energetikos bendrovių pradinę kainą kolegos ministrai pritarė.
Ketvirtadienį rytą “Elta” paprašė finansų ministrę pateikti savo poziciją tuo klausimu ir paaiškinti, kodėl ji nepritarė elektros skirstomųjų tinklų programoms. "Negaliu komentuoti to, kas vyko uždarame Vyriausybės posėdyje. Taip pat negaliu viešai vertinti elektros skirstomųjų tinklų privatizavimo programų, kol jos oficialiai nepaskelbtos", - tokį gavome ministrės atsakymą.
"Privatizavimo komisijoje svarstant elektros tinklų bendrovių privatizavimo programas buvo siūlymų jas suvienodinti, tačiau tam nepritarta. Manau, kad turime skatinti vietinius investuotojus, jeigu tai įmanoma. Mes neišradinėjame dviračio - tokia pasaulio patirtis. Taip, pavyzdžiui, buvo Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje", - “Eltai” sakė Privatizavimo komisijos pirmininko pavaduotojas, Nacionalinės vertybinių popierių biržos prezidentas Rimantas Busila. Jis pridūrė, kad nebūtų gerai, jei vienas investuotojas įsigytų abu elektros skirstymo tinklus.
Vyriausybės patarėjai, padedantys rengti elektros skirstomųjų tinklų privatizavimo programas, pasisakė prieš skirtingas tinklų pardavimo sąlygas. Patarėjų susivienijimui vadovaujančios Austrijos bendrovės "CA IB Corporate Finance GmbH" atstovas Tomas Marcinkus to ketvirtadienį nei patvirtino, nei paneigė: "Nekomentuosiu. Tos programos bus viešai paskelbtos".
Tai gali būti padaryta jau kitą savaitę. Oficialus kvietimas dalyvauti konkurse turėtų būti paskelbtas liepos 21-ąją. Pirkėjų paraiškos atrankiniam kvalifikacijos konkursui turės būti pateiktos iki rugsėjo 15 dienos. Tą pačią dieną numatyta jų peržiūra. Privatizavimo dokumentai kvalifikuotiems pirkėjams bus parduodami nuo rugsėjo 23 dienos iki spalio 1 dienos. N. Eidukevičius “Eltai” trečiadienį patvirtino, kad "Rytų skirstomųjų tinklų" ir "Vakarų skirstomųjų tinklų" privatizavimą numatyta baigti šių metų pabaigoje - 2004-ųjų pradžioje.
"Kaip ne kartą esame viešai pareiškę, "E. ON Energie" domisi elektros skirstomųjų tinklų Lietuvoje privatizavimu. Bet negaliu tvirtinti, kad dalyvausime privatizavimo konkursuose, kol oficialiai nepaskelbtos jų privatizavimo programos, taip pat ir pradinė kaina. Spaudos pranešimų nekomentuojame", - “Eltai” ketvirtadienį sakė "E. ON Energie" atstovas Lietuvoje Saulius Bilys.
"Svarstome galimybę dalyvauti", - taip trumpai per atstovę spaudai “Eltai” atsakė koncerno "Achemos grupė" prezidentas Bronislovas Lubys į klausimą apie planus dėl elektros skirstomųjų tinklų privatizavimo.
"VP Market" grupės įmonė UAB "NDX Energija" valdybos pirmininkas Žilvinas Marcinkevičius ketvirtadienį “Eltai” patvirtino, kad bendrovė varžysis skirstomųjų tinklų privatizavimo konkursuose. "Nusiteikę dalyvauti privatizavime. Nekomentuosiu, kurią bendrovę mėginsime įsigyti. "NDX Energija" priklauso Lietuvos kapitalo bendrovei "VP Market". Su kuo nors kurti susivienijimą privatizavimui nenumatome", - sakė Ž. Marcinkevičius.
Lietuvos elektros paskirstymo bendrovėmis domisi ir Suomijos "Fortum", Prancūzijos "Dalkia" ir "Electricite de France".
Didžiausias Lietuvos privatizavimo istorijoje buvo "Lietuvos telekomo" pardavimas - už jį valstybė gavo 2,68 mlrd. Lt. Krovos darbų kompanija "Klasco" parduota už 200 mln. Lt, laivybos bendrovė "Lisco" - už 190,4 mln. Lt, Taupomasis bankas - už 150 mln. Lt, trečdalis "Lietuvos dujų" akcijų - už 116 mln. Lt, "Lietuvos draudimas" - už 105,2 mln. Lt. Dviejų elektros skirstomųjų tinklų bendrovių valstybės parduodamų akcijų paketų pradinė kaina - 780 mln. Lt.
ELTA
