Vakarų šalių ekonomikų smukimas ir jų valdymo modelis gali sukelti naują hiperinfliaciją ir dešimtmečius truksiančius persitvarkymus, teigia Egon von Greyerz, investicinio aukso prekybos įmonės Goldswitzerland.com įkūrėjas.
Nors taip teigti Egon von Greyerz naudinga, tačiau jis savo nuomonę argumentuoja. Nors pateikti faktai nėra naujiena, tačiau jų ignoruoti nevertėtų.
„Nuo 1971 metų, kuomet JAV prezidentas Richard Nixon „atrišo“ JAV dolerį nuo aukso, vakarų šalys suskubo skolintis ir jų ekonomikos šoktelėjo aukštyn. JAV skola padidėjo nuo 9 trln. iki 59 trln. JAV dolerių, tuo tarpu BVP išaugo nuo 1.1 trln. iki 14.5 trln. dolerių. Gerovę sukūrė vien kreditai, o ne prekių ir paslaugų rinka “, - pranešime teigia E. Greyerz.
Nuo dabartinės finansų krizės pradžios pasaulio vyriausybės į rinką paleido dar apie 20 trln. dolerių. Tai sukėlė laikiną akcijų rinkų augimą, tačiau bankų problemų neišsprendė. Nuostolingi išvestiniai instrumentai bei kitas turtas niekur nedingo.
Anot E. Greyerz, toks spausdintų pinigų didėjimas mažina jų vertę ir ateityje vėl gali būti sugrįžtama prie aukso standarto piniginės sistemos.
„Pats auksas neturi vertės, tačiau auksas atspindi stabilią vertę“, – teigia Goldswitzerland.com savininkas.
Aukso standarto istorija
Pasaulyje Jungtinė Karalystė 1816 m. pirmoji pradėjo taikyti aukso standartą, o 1717 m. pats seras Isaac Newton nustatė 3,811 svaro sterlingų už 1 unciją aukso keitimo kursą.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, valstybės pradėjo spausdinti vis daugiau pinigų karo išlaidoms finansuoti. Pavyzdžiui, Vokietijos banko Reichsbank išleistų banknotų skaičius nuo 2 593 milijonų (1913 m.) padidėjo iki 92 844 720,7 milijardo banknotų apyvartoje 1923 m. lapkričio 18 d. Tai sukėlė hiperinfliaciją. Apyvartoje esant didesniam pinigų kiekiui, dauguma šalių pristabdė pinigų keitimą į auksą, nes padidėjęs jų kiekis neatitiko valstybių aukso atsargų.
1931 m. Didžiosios Britanijos aukso standartas sužlugo, tačiau 1944 m. Breton Vudse Naujajame Hampšyre (Bretton Woods, New Hampshire) vykusioje tarptautinėje konferencijoje sistema buvo atkurta.
Joje buvo susitarta dėl peržiūrėto aukso standarto: didžiausią ekonominę galią turinčių valstybių nacionalinių valiutų kursai buvo susieti su doleriu, o doleris buvo keičiamas nustatytu 35 JAV dolerių už 1 unciją aukso kursu.
Breton Vudso pinigų sistema kartais dar vadinama aukso keitimo standartu. Centriniai bankai buvo pasirengę keisti dolerius į nacionalinę valiutą, ir atvirkščiai.
Breton Vudso pinigų sistema žlugo 1971 m. ir nuo to laiko didžiųjų valstybių valiutos yra tiesiog nekeičiami popieriniai pinigai. Be to, dauguma valstybių nusprendė palikti kintamą savo valiutos kursą. Paskutinį kartą 1975 m. tik valstybių vyriausybėms pareikalavus JAV dolerius buvo galima pakeisti į auksą.
