Apie 20 proc. visų apsinuodijimų Lietuvoje sudaro gyventojų apsinuodijimai alkoholiu, 2,3 proc. – narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Ypač pavojingos naujos, dar neatpažintos medžiagos. Svaiginimosi madai labiausiai neatsparus jaunimas. Į alkoholio ir narkotikų liūną jauni žmonės neretai pradeda klimpti įvairių vakarėlių metu ar norėdami pritapti prie kompanijos.
Nežinomos medžiagos – grėsmė visuomenei
Dėl apsinuodijimų narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis į sveikatos priežiūros įstaigas šiais metais jau kreiptasi per 300 kartų. Iš jų 137 atvejais konkrečios apsinuodijimą sukėlusios medžiagos nebuvo galima nurodyti arba patikslinti, t. y. konkreti psichoaktyvioji medžiaga nebuvo žinoma.
Narkotikų kontrolės departamento prie Vyriausybės direktorė dr. Audronė Astraukienė teigia, kad būna labai sunku, kartais net neįmanoma, diagnozuoti apsinuodijimų naujomis psichoaktyviosiomis medžiagomis: nėra diagnostinių testų, gydymo metodikų ir standartų, kurie parodytų ir padėtų nustatyti nežinomas medžiagas.
Naujausios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tendencijos rodo, kad šiuo metu Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, atsiranda vis naujos svaigintis skirtos ir psichoaktyviu poveikiu pasižyminčios medžiagos, pirkėjams pristatomos vis kita forma.
Pasak dr. A.Astraukienės, žmonės yra kviečiami įsigyti produktų, kurie reklamuojami kaip buityje naudojamos priemonės. „Prieš kelerius metus jos buvo pardavinėjamos kaip „arbatos“, „trąšos“, „botanikos tyrimams skirti mišiniai“, šiuo metu – kaip „spice“, „vonios druskos“ ar pan., – teigia direktorė. – Tačiau tikroji visų šių produktų paskirtis – apsvaigimo efektas. Jų sudėtyje gali būti medžiagų, sukeliančių psichoaktyvų poveikį, o kartu ir rimtą grėsmę žmonių sveikatai. Apsinuodijimas neaiškios sudėties medžiaga gali baigtis tragiškai – žmogaus mirtimi.“
Narkotikų kontrolės departamentas skubiai imasi priemonių, kad prekyba žmogaus sveikatai kenksmingomis medžiagomis būtų uždrausta. Departamentas, gavęs informacijos apie atsiradusią naują medžiagą, j įvertina ir siūlo taikyti kontrolės priemones, jei yra nustatomas medžiagos psichoaktyvus poveikis ir jo keliamas pavojus.
2010 m. Narkotikų kontrolės departamentui pasiūlius, į draudžiamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą buvo įtrauktos 8 naujos psichoaktyviosios medžiagos (2009 metais – 13).
Pavojingas derinys
Narkotikų kontrolės departamentas atkreipia dėmesį, kad jau žinomų narkotikų grynumas ir nuolat kintanti jų cheminė sudėtis taip pat kelia papildomą pavojų narkotikus vartojančiojo sveikatai, o kartais ir gyvybei. Kokie iš tiesų ingredientai sudaro narkotiką, negali žinoti nei pardavėjas, nei vartotojas.
Taip pat pastebima, kad daugėja atvejų, kai tuo pat metu vartojami keli narkotikai – tarp vartotojų plinta polinarkomanija, kitaip tariant, vartojami narkotikų kokteiliai. Įvairių narkotikų „derinimas“ yra ypač pavojingas, nes net tas pats jau išbandytas narkotikų derinys kiekvieną kartą gali paveikti skirtingai ir sukelti tokią organizmo reakciją, kuri baigsis apsinuodijimu, sąmonės netekimu ar net mirtimi.
Ypač dažnai narkotikai maišomi su alkoholiu, kuris neretai sustiprina narkotiko poveikį, veikia slopinamai ir padidina riziką perdozuoti. Tokiems kokteiliams neatsparus naujoves išbandyti norintis jaunimas.
Dvidešimtmečių svaiginimosi ypatumai
Blogiausia, kai dar labai jauni žmonės ne tik neįsivaizduoja savo laisvalaikio be alkoholio ir cigarečių, bet ir be „žolės“ ar stipresnių narkotikų. „Kiekvieną savaitgalį regiame vakarėlius. Alkoholis tiesiog būtinas. O kaip gi be jo? Neįdomu“, – sako 20-metis Martynas. Pasak Vilniaus universitete studijuojančio jaunuolio, alkoholį vartoja visi jo pažįstami studentai, tarp kurių yra ir parūkančiųjų „žolės“ ar vartojančiųjų stipresnius narkotikus.
Martyno, kaip ir daugelio jaunuolių, savaitgaliai neįsivaizduojami be svaiginimosi. Sudėtingos socialinės ir ekonominės sąlygos labiausiai žeidžia jaunimą. Neretas iškilusias problemas linkęs nardinti į alkoholio taurę ar „spręsti“ vartodamas narkotikus.
„Aš svaiginuosi įvairiais alkoholiniais kokteiliais. Ką daro kiti, man neįdomu. Žinau, kad vieni eina parūkyti, kiti kažką į alkoholį įsimeta. Pasitaikė ir vartojusiųjų amfetaminą, „kreką“, ekstazį, heroiną ar LSD. Mūsų kompanijoje nėra jokios prievartos ar įkalbinėjimų. Pasiūlo. Nori – sutinki, jei ne – daugiau ir nesiūlys“, – svaiginimosi aplinkybes dėstė studentas.
Faktai ir skaičiai
* Vienas Lietuvos pilietis per metus sunaudoja vidutiniškai apie 13 litrų alkoholio.
* Iš narkotinių ar psichotropinių medžiagų 2010 m. daugiausia buvo apsinuodyta opioidais.
* Vyrai 5 kartus dažniau nei moterys kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl apsinuodijimų narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.
* Padaugėjo užregistruotų apsinuodijimų kanapėmis ir kitais sintetiniais narkotikais, bet gerokai sumažėjo apsinuodijimų metadonu ir opiumu.
* Europoje pastebima naujų medžiagų pasiūla. Pernai ES aptikta daugiau nei 40 psichoaktyviųjų medžiagų, 2009 m. – tik 24.
Vismantas ŽUKLEVIČIUS
