Prieš dvejus metus aukščiausio lygio futbolo rungtynėse pradėta naudoti vaizdo įrašų technologija (VAR) iš karto pakrikštyta „revoliucine“, nes suteikė eliminuoti galimas teisėjų klaidas ir iš esmės pakeisti žaidimo eigą. Tai yra kai reikia nuspręsti dėl įvarčio teisėtumo, sprendimo skirti ar ne 11 metrų baudinį, rodyti kokiam nors smarkuoliui raudoną kortelę ar ne. Tačiau jei tokia sistema futbole sulaukia kontraversiškų vertinimų dėl gaišinamo laiko ir vėlimosi į smulkmenas, tai automobilių lenktynėse ji praktiškai nepakeičiama.
„Patys galingiausi „Super car“ klasės automobiliai ralio kroso varžybose ar bagiai krose iki 100 km/val. įsibėgėja maždaug per dvi sekundes. Kai iš starto pajuda dešimt bolidų, kurie pirmuose posūkiuose virsta dulkėse paskendusių išprotėjusių mašinų spiečiumi, suspėti fiksuoti kaip kuris pilotas elgėsi, kas išprovokavo incidentą ar kas neleistinu būdu įgijo pranašumą, gali būti iš tiesų gana keblu“, – teigia LASF kroso komiteto narys ir varžybų Vilkyčiuose komisaras Remigijus Bilevičius.
Patyrusio arbitro teigimu, pačios dažniausios ginčytinos situacijos ralio kroso ar kroso varžybose, paprastai susijusios su starto tvarkos pažeidimu (falšstartu) bei vadinamuoju krosingu, kai gindamas savo poziciją sportininkas keletą kartų keičia važiavimo kryptį blokuodamas lenkti norintį varžovą ar spausdamas jį prie trasos atitvarų.
„Jei starte vaizdo kameros tik dubliuoja kitų elektroninių sistemų darbą, todėl čia peržiūrų prisireikia retai, tai viso kito veiksmo trasoje fiksavimas kartais būna svarbiausias priimant protestus ir narstant sportininkų ginčus. Tarkim ralio kroso varžybose visi dalyviai turi įveikti vadinamąjį „Joker“ ratą, iš kurio išvažiuodami privalo praleisti pagrindine trasos dalimi judančius konkurentus. Jei pilotai juda panašiu tempu būtent čia galima įgyti ar prarasti poziciją, todėl pagrindinei „sankryžai“ privalu skirti maksimalų dėmesį. Be to, labai svarbu tiksliai vertinti kas kaip vyksta iki kiekvieno važiavimo dalyviai pasiekia pirmąjį posūkį. Vilkyčių trasoje tiesioji po starto pakankamai ilga, o pirmasis posūkis švelnus, todėl čia incidentų būna sąlyginai nedaug ir peržiūrėti vaizdo medžiagą tenka retai. Tačiau tai greičiau išimtis, iš bendros praktikos“, – vardija R. Bilevičius.
Beje, rekomendacijas kur montuoti stacionarias vaizdo kameras ir kuriuos trasos sektorius derėtų atidžiausiai stebėti, dar prieš praėjusių metų Europos kroso čempionato etapą Vilkyčių automobilių sporto komplekse pateikė atsakingi FIA pareigūnai. Trasos šeimininkas Kazimieras Gudžiūnas ne tik suskubo tas rekomendacijas įgyvendinti, bet iki svarbiausių šio sezono startų netgi padidino kamerų skaičių ir atitinkamai pertvarkė varžybų kontrolės centre įrengtą teisėjų darbo kambarį.
LASF kroso komiteto narys taip pat akcentavo, kad kaip ir futbole, vaizdo peržiūros naudojamos tik tais atvejais, kai nepavyksta ginčytino epizodo dekonstruoti trasos teisėjų pagalba. Pastarieji po visų incidentų operatyviai pateikia paaiškinimus kas tiksliai nutiko, o prireikus nubraižo schemas. Ir tik esant kokiems nors prieštaravimams analizuojama filmuota medžiaga. Taip stengiamasi taupyti laiką ir pagerbti finaluose triumfavusius sportininkus kol nepradėjo skirstytis žiūrovai.
Pasak R. Bilevičiaus, kartais pasitaiko prieštaringai vertinamų situacijų, kurių trasos teisėjai neužfiksuoja, o iš stacionarių vaizdo kamerų sudėtinga nuspręsti kas kodėl nutiko. Tokiais atvejais galio būti naudojama pačių sportininkų automobiliuose sumontuotų vaizdo registratorių (Europos kroso čempionate ši įranga privaloma; fiksuojamas vaizdas ir priekyje, ir gale) pagalba nufilmuotos avarijos. Jų įrodomoji galia tokia pat, kaip ir oficialių trasos stebėjimo kamerų.
