Agnė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi – aut. past.) laiške pasakoja, kad apsilankymo muziejuje metu išvydusi keistai atrodančius pingvinus susirūpino jų sveikata, nes panašaus vaizdo dar niekada nebuvo mačiusi.
„Prieš kelias savaites apsilankiau Klaipėdos Jūrų muziejuje. Ten pamačiau pingvinus ir netekau žado – jie atrodė tikrai prastai, išsipešioję ir lyg sergantys.
Prie jų kabėjo lentelė, kad pingvinai neserga, o keičia plunksnas. Bet ar jie tikrai neserga, ar jiems viskas gerai?“ – laiške susirūpinimo neslėpė ji.
Sulaukia susirūpinusių lankytojų skambučių
Naujienų portalui tv3.lt biologas A. Grušas paaiškina, kad lentelė, apie kurią minėjo skaitytoja, prie pingvinų aptvaro padėta neatsitiktinai. Pasak jo, žmonėms, kurie niekada nėra girdėję apie šių gyvūnų plunksnų keitimo procesą, iš tiesų gali pasirodyti, kad pingvinams kažkas yra negerai.
„Pingvinų tokia prigimtis, jie iškart keičia visas savo plunksnas, todėl išsipučia kaip balionai, paskui pradeda berti visas plunksnas, šonai būna nuplikę, pūkuoti, o dar galvos dėl tų senų plunksnų būna tokios pašiauštos ir tikrai jie atrodo kaip kokie sergantys“, – sako pašnekovas.
Pasak A. Grušo, pingvinų plunksnų keitimas yra natūralus procesas ir trunka labai neilgai. Po savaitės pingvinai ir vėl atrodo kaip anksčiau. Tačiau ypač vasaros metu, kai žmonės masiškai atvyksta apžiūrėti gyvūnų, darbuotojai kone kasdien sulaukia susirūpinusių lankytojų skambučių.
„Kai lankytojai pamato, jiems tikrai atrodo, kad pingvinai serga. Jie pastoviai mums skambina, klausia, kodėl rodome sergančius gyvūnus. Bet, deja, taip nėra, tai yra natūralus procesas.
Kai pingvinai nori, jie būna gryname ore, prieš saulutę, jie gali pasivaikščioti arba įeiti į vidų. Jiems jokio skirtumo, kur jiems labiau patinka, ten juos ir laikome. Tik tiek, kad kai atrodo šitaip, žmonės mano, kad mes juos kankiname“, – pasakoja biologas.
Juokaudamas A. Grušas pasakoja, kad lankytojų skambučių darbuotojai sulaukia ne tik dėl pingvinų, bet ir dėl kitų gyvūnų. Neretais atvejais, nežinodami tam tikrų gyvūnui būdingų savybių, žmonėms išsigąsta ir galvoja, kad jiems kas nors nutiko.
„Su jaunikliais būna amžinos problemos. Pas mus baseinuose yra tokios nerūdijančio plieno kopėčios. Tai ruoniukai pavalgę mėgsta užlįsti už tų kopėčių ir miegoti, o žmonės pastoviai skambina, vos ne kasdien, sako „pas jus ruoniukas skęsta“.
O jis neskęsta, jam ten patiko, todėl užlindo ir miega sau patenkintas. Kai išalksta, vėl išlenda laukan, o žmonėms atrodo kitaip.
Kai ruoniukai pradeda „dainuoti“, žmonėms atrodo, kad mes juos mariname, nemaitiname, nors pas mus jie gauna net per daug to maisto“, – šypsosi pašnekovas.
Natūralus procesas
Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas pasakoja, kad kiek keistai atrodančius pingvinus lankytojai gali matyti gana ilgą laiką, nes šie gyvūnai plunksnas keičia skirtingu metu. Tačiau, anot specialisto, tai irgi yra natūralus procesas, kurį reikia suprasti ir dėl to nesijaudinti.
„Pingvinai yra iš įvairių zoologijos sodų, yra ir pas mus gimusių, tai jų tas plunksnų keitimas yra gana ištęstas. Jis prasideda kažkur gegužės gale ir tęsiasi iki rugpjūčio vidurio.
Pas mus kaip tik šeriasi net keturi pingvinai iš karto ir dar laukiam, kad po savaitės kažkur dar du irgi pradės šertis. Čia yra normalu, natūralus dalykas.
Pavyzdžiui, mūsų pingvinai yra gimę sausio mėnesį, o pirktiniai yra gimę ir balandžio, ir gegužės mėnesį, todėl automatiškai skiriasi ir šėrimosi laikas“, – komentuoja A. Grušas.
Dėmesio reikalaujantys gyvūnai
Biologas patikina, kad lankytojams nėra dėl ko nerimauti, nes darbuotojai labai atsakingai prižiūri muziejuje esančius gyvūnus ir nuolat suteikia jiems visą reikiamą pagalbą.
„Pingvinai yra ramūs, gražūs, normalūs, mieli paukštukai. Jie pastoviai pavalgę guli, o, kai ateina tas laikas maitinti, jie sušoka į vandenį paplaukioti. Ir, jeigu būna kokių nors negalavimų, mes iškart tai pamatome ir gydome. Tačiau kol kas tokių dalykų būna labai retai“, – pasidžiaugia pašnekovas.
A. Grušas sako, kad pingvinai, kaip ir kiti gyvūnai, reikalauja daug priežiūros ir dėmesio. Todėl nenuostabu, kad savo mielumu jie paperka visų darbuotojų ir lankytojų širdis.
„Ypač pingvinai, kurie gimę pas mus ir kuriuos mes esame iš rankų jau taip nuo mažens užauginę, yra kaip šunyčiai. Bėga iš paskos, pastoviai reikalauja dėmesio.
Jie nori, kad mes juos pakasytume, kad pabendrautume. Kai mus pamato, jie visi sušoka, galvoja, kad jiems valgyt nešame, jie yra tokie lakstantys“, – šypsosamasis pasakoja biologas.
