Ar jums sako ką nors tokie vardai, kaip Davidas Bowie, “Metallica”, Marilyn Mansonas, “Judas Priest”, “Pretenders”, “Erasure”, “U-2”, Blondie, “Black Sabbath”, Peteris Gabrielis, Lenny Kravitzas, “Grateful Dead”, Neil Young? Jei taip, tai, ko gero, šį straipsnį perskaitysite su dideliu susidomėjimu. Jei ne - vis tiek verta susipažinti su šių ir dar šimtų popmuzikos, roko, metalo ir kitų šiuolaikinės muzikos stilių dievukų koncertus 15 metų roko sostinėje Klivlende rengusiu lietuviu Linu Johansonu, pramogų pasaulyje žinomu tiesiog kaip Johanas.
Štrichai būsimai knygai?
Sodrus tvirto, aukštaūgio 44 metų vyro balsas girdėti iš tolo: jis kalba raiškiai (beje, kaip gimusio JAV, jo lietuvių kalba tikrai pagirtina), garsiai, apie savo gyvenimą pasakoja neužsikirsdamas. Bet ar vien dėl to galėtum pagalvoti, kad prieš tave - buvęs garsus pramogų pasaulio žmogus, popscenos žvaigždžių pasirodymų organizatorius, radijo klausytojų numylėtas populiarios muzikinės laidos vedėjas?
Didelis atskiras skyrius knygoje apie Liną Johansoną turėtų būti skirtas aprašyti jo šeimai: seneliui - estų pulkininkui (štai iš kur Lino skandinaviška pavardė!), vėliau Kvėdarnoje dirbusiam pieninės direktoriumi; senelį į Lietuvą atsivežusiai ir lietuviškai kalbėti išmokusiai Lino močiutei, kuri per Pirmąjį pasaulinį karą dirbo gailestingąja seserimi Talino ligoninėje (ten ir susipažino su besigydžiusiu seneliu); Lino tėčiui - buvusiam partizanui, pasitraukusiam su šeima į Vakarus nuo “raudonojo maro”; mamai, na, ir Lino sesei Aldonai bei netikram, tėvų įsūnytam Lino broliui - iraniečiui Ali Kazemaini, kuris taip pat didelė garsenybė - futbolo žvaigždė!
Tačiau šis rašinys - apie Liną kaip pasaulinės roko sostinės Klivlendo koncertų rengėją, “Agoros” koncertų rūmų (“Agora” - pirmas JAV roko klubų tinklas) žvaigždę ir populiarios radijo programos “Inner Sanctum” (1993-1996) vedėją.
Pirmiausia buvo radijas
Lino karjera pramogų verslo pasaulyje prasidėjo nuo radijo. Šia “liga” susirgo būdamas dar moksleivis. Septyniolikmetis pradėjo dirbti rytinėje mažai žinomos radijo stoties “M-105” laidoje, kurią kartais vesdavo... prieš pamokas telefonu iš namų! Vėliau radijo pasaulis Liną taip “įsuko”, kad dėl šio darbo net metė komunikacijos studijas Klivlendo universitete (kurio radijuje, beje, taip pat dirbo).
Sunku pasakyti, kiek įtakos Lino gyvenimo keliui turėjo tai, kad jis gimė ir augo ne kur kitur, o pasaulinėje roko muzikos sostinėje Klivlende. Būtent šiame mieste pirmą kartą buvo tartas žodis “rokas”: čia 1952 metais įvyko pirmasis pasaulio istorijoje šio stiliaus muzikos koncertas (“The Moondog Coronation”), į kurį 10 tūkst. talpinančią areną susirinko apie 25 tūkst. žmonių (beje, daugiausiai juodaodžių).
Tad Klivlende neatsitiktinai yra įkurtas rokenrolo muziejus “Rock and Roll Hall of Fame and Museum” (adresas: One Key Plaza, 751 Erieside Ave, Cleveland, Ohio 44114.). Čia statistiškai susikuria ir daugiausiai roko grupių.
Sėkmingai pasireiškęs kaip muzikinių pramoginių radijo laidų vedėjas, Linas buvo pastebėtas garsių “Agora” koncertų rūmų vadovų ir pakviestas čia dirbti. Lietuvio, visų vadinamo Johanu, karjera čia taip pat buvo sėkminga - per 15 darbo “Agoroje” metų Linas surengė apie tūkstančio žymių pasaulio muzikinių grupių, atlikėjų koncertų, garsių komediantų šou.
Meatloafo prasidainavimas Lino automobilyje ir gerbėjo eilėraštis
Iš tų laikų, kai dirbo su didesnio ir mažesnio ryškumo žvaigždėmis, Linas gali papasakoti daug įstabių istorijų. Tačiau vėlgi - palikime jas būsimai knygai, o čia - tik viena jų. Linas niekada nepamirš, kaip į koncertą “Agoroje” vežė iš oro uosto garsųjį rokerį Meatloafą, kurio lėktuvas stipriai vėlavo. Tąsyk rokeris ir prasidainavo, ir persirengė tiesiog Lino automobilyje, o išlipęs iš jo nuėjo tiesiai... ant scenos! “Ta diena buvo ypatinga - jos nepamiršiu nei aš, nei, tikiu, pats Meatloafas - viskas vyko kaip kokiam filme”, - prisimena Linas.
Kita už širdies griebianti istorija - susijusi su mokinių ekskursija į koncertų rūmus “Agora”. Tąsyk mokinukų grupėje buvo vienas berniukas - didelis radijo laidų vedėjo Johano gerbėjas. Vaikas tuomet įteikė numylėtai “žvaigždei” savo kūrybos eilėraštį, kurį Linas išsaugojo iki šiol.
Beje, Lino tėvai apie šią “nerimtą” sūnaus veiklą nieko nežinojo iki... 1992 metų lapkričio 8 dienos. “Tiksliai atsimenu tą datą. Buvo sekmadienio rytas, mama skaitė pagrindinį Ohajoo valstijos laikraštį “The Plain Dealer”... ir staiga, kad suriko! Ji šaukė tėvą pažiūrėti - kultūrai skirto priedo pirmame puslapyje pagrindinis straipsnis buvo apie mane. Aš tyčia iš anksto nieko nebuvau sakęs”, - juokiasi prisiminęs svarbų įvykį savo gyvenime Linas.
“Uždaro ratelio” šeimininkas
Visai neseniai pasirodė ir tik praėjusį savaitgalį Klivlendo pramogų verslo atstovų buvo oficialiai sutikta Mike’o Olzszewskio knyga “Radio Daze. Stories from the Front in Klivlends FM Air Wars” (“Radijo šokas. Klivlendo FM radijo stočių eterio karų fronto istorijos”). Šios knygos ketvirtame skyriuje viena dalis (5 puslapiai) skirta ir Klivlendo alternatyvios muzikos WENZ-FM radijo stotyje gyvavusiai sekmadieninei radijo laidai “Inner Sanctum” (pavadinimas reiškia maždaug “Išrinktųjų ratelis”), kurią trejetą metų vedė ne kas kitas, o vėlgi tas pats Johanas.
1993 metų rugpjūčio mėnesį startavusi kaip pusvalandžio laida, skirta išimtinai tik klivlendiškių muzikai, netrukus išsiplėtė net iki dviejų valandų ir tapo viena populiariausių vietos radijo programų. Laida ir jos vedėjas Johanas susilaukė ne tik klausytojų, bet ir oficialaus žiniasklaidos pripažinimo. Pavyzdžiui, žurnalas “Northern Ohio LIVE Magazine” pirmųjų laidos metinių proga apdovanojo laidos vedėją Liną “Už pasiekimus popmuzikoje”, o “The Cleveland Free Times” 1996 metais paskelbė “Inner Sanctum” apskritai geriausia radijo laida.
Pasak Lino, laida iš tiesų staiga tapo tokia populiari, kad jį pradėjo pažinti net gatvėse. Kadangi Linas labai rūpinosi, kad jo grojamos muzikos parinkimui niekas - net rėmėjai - nedarytų įtakos, dideliu autoritetu norėjusioms “prasimušti” klivlendiečių šviežioms grupėms tapo jis pats. “Kasdien gaudavau net po kelias dešimtis naujokų įrašų, kuriuos man kišdavo visur - gatvėje, restorane, įvairiuose renginiuose”, - prisimena Linas.
Ir išties per laidos Linas atrado vėliau garsiomis įrašų firmomis žvaigždėmis tapusias tokias grupes kaip DINK, “Sons of Elvis”, “Greenhouse 27”, kurių dainos netgi pateko į Holivudo filmus (atitinkamai - “Fear”, “Higher Learning” ir “Walking &Talking”). Šių ir daugelio kitų būsimų žvaigždžių debiutai įvyko būtent lietuvio vedamoje radijo laidoje.
Taip pat klivlendiečiai turėtų gerai prisiminti ir 1994-1996 metais vykusius didžiulius koncertus šios radijo laidos “gimtadienių” proga, kuriuos taip pat rengė Linas.
Kaip Linas atsisakė tapti... milijonierium
Beje, vertas dėmesio faktas - populiariąją laidą “Inner Sanctum” Linas vedė kaip savanoris, t.y., negaudamas už darbą jokio atlygio. Kitą vertus, įgyta įtaka ir laidos populiarumas jam buvo naudingi tiesioginiame darbe - “Agoroje”, kur nors ir neuždirbdavo milijonų, kaip, ko gero, manė daugelis klivlendiečių (kai kurie net manydavo, kad Johanas - “Agora” savininkas), tačiau pragyventi galėjo.
Bet Linas dėl atlygio niekada nesiskundė. “Gal ir negaudavau didžiausio atlyginimo, bet nuolat pietaudavau geriausiuose restoranuose, neatsimenu, kada būčiau mokėjęs už įėjimą į bet kokį koncertą...” - prisimindamas tuos laikus Linas pripažįsta gyvenęs ir dirbęs ne dėl pinigų. Bet pragyventi iš savo veiklos galėjęs.
Nepaisant tokios “labdaringos” veiklos, Linas kažkuo neįtiko naujajam radijo stoties vadovui. Konfliktui tarp Lino ir naujosios radijo stoties vadovybės, po trejų metų nušalinusios jį nuo laidų vedimo, aprašyti buvo skirta nemažai straipsnių vietos spaudoje. Jų antraštėse mirgėjo net toks naujadaras kaip “Johangate”! Tai buvo 1996-ieji.
Bet būtent tuomet, palikus radiją, Lino gyvenime buvo gimę nauji planai ir didelis naujas projektas - kurti savo įrašų studiją. Jai jau ir pavadinimą buvo išrinkęs - “Flax” (liet. linai). O svarbiausia šiame projekte buvo solidus partneris - serbų kilmės Stephenas Popovichius, buvęs “Columbia” ir “Cleveland International” įrašų kompanijų atstovas, puikiai pažįstamas JAV šou verslo pasaulyje žmogus. Būtent jį galima laikyti Michaelo Jacksono solo muzikinio projekto “krikštatėviu”, tokių garsenybių, kaip “Boston”, Barbros Streisand, “Wild Cherry”, Johnny Casho ir kitų “atradėju”. S. Popovichius buvo ne tik garsus, bet ir pakankamai turtingas žmogus - anot Lino, vien už sėkmingą Meatloafo muzikinį projektą jis iš “Sony” kompanijos gavęs 75 milijonų dolerių! Ir su šiuo milijonieriumi, pramogų verslo banginiu Johanas jau buvo pasirašęs sutartį pradėti bendrą projektą.
Kas gi atsitiko, kad įrašų studija “Flax” sustabdė savo veiklą, dorai neįsibėgėjusi? “Kai pradėjome įrašus, negalėjau naktį miegoti...” - sako Linas. “Supratau, kokia atsakomybė už tų atlikėjų likimą yra ant mano pečių. Aišku, gaila, kad tuomet galvojau tik apie vietines Klivlendo grupes ir visai nepagalvojau apie Lietuvos muzikantus, pavyzdžiui, Andrių Mamontovą arba “Skamp”, dėl to iki šiol vis graužiuosi...”, - pripažįsta savo klaidą Linas.
Na, o dar po trejų metų, eilinį kartą pasikeitus “Agora” administracijai, Linas buvo priverstas “išeiti į pensiją” ir iš to darbo. “Man, kaip niekam kitam, pasisekė išsilaikyti prie aštuonių skirtingų savininkų, o devintasis “pastatė” savo žmones iš “Promo West” koncertinės kompanijos”, - teigia Linas. Palankiai nusiteikę žurnalistai jį savo rašiniuose vėlgi palydėjo garsiomis frazėmis, pavyzdžiui, “Johan has left the Building” (aliuzija į “Elvis has left...”).
Johanas mėgaujasi ramybe. Ar ilgam?
Šiandien Linas gyvena, ko gero, kaip niekad ramiai. Jis su savo sužadėtine Milda Rudaitis (vestuvės numatytos rugsėjį!) įsikūręs Union Pier, Mičigano valstijoje - lietuvių pamėgtame kurorte ant Mičigano ežero kranto. Čia jis talkina Mildai jos vardu pavadintoje lietuviško maisto parduotuvėje.
Ar nepasiilgsta triukšmingo ir nuotykingo gyvenimo, beprotiško pramogų verslo pasaulio? “Dabar aš noriu truputį ramybės, noriu gyventi lietuvių pasaulyje...” - prisipažįsta Linas. Atrodo, jam užteko šlovės Klivlende, kur pasitaikydavo, kad bet kokia kaina norėdami atkreipti “įtakingojo ir garsiojo Johano” dėmesį jauni muzikantai net drabužius nuo savęs plėšdavo...
Pasitraukęs iš amerikietiško pramogų verslo Linas atrado naują “nišą” - pradėjo reikštis kaip korespondentas išeivijos spaudoje. Jo pirmasis rašinys pasirodė 1998 metais dienraštyje “Draugas”. Žinojusių apie Lino praeitį jo tematika nenustebino - straipsnelis apie vieno populiariausių Lietuvos atlikėjų A. Mamontovo viešnagę Klivlende.
Suprantama, kad po tiek metų, praleistų pramogų versle, Linas nepamiršta roko bei popmuzikos. Tik šįkart jam labiau rūpi Lietuvos grupės. Klivlende jis yra surengęs po keletą A. Mamontovo ir maestro Vytauto Kernagio koncertų. Jaučia nostalgiją ir radijui - pernai Linas klivlendiškiams pristatė dvi šiuolaikinei lietuviškai muzikai skirtas radijo laidas, pats suradęs rėmėjus ir užpirkęs eterį vienoje iš Klivlendo radijo stočių (už laidos įrašą net ambasadorius Vygandas Ušackas atsiuntė Linui padėką!). Panašų projektą ateinančią vasarą norėtų įgyvendinti ir Čikagoje.
Tad apie Liną Johaną Johansoną skaitytojai tikrai girdės dar ne kartą. Pavasarį jis mums pažadėjo pravesti ekskursiją po lietuviškąjį Union Pier, be to, tikimės sulaukti ir jo žinučių bei interviu su Lietuvos popscenos žvaigždėmis. Sunku būtų patikėti, kad atsikėlęs gyventi arčiau JAV lietuvių sostinės tokią įspūdingą praeitį turintis veikėjas ilgam pasinertų į ramų, uždarą gyvenimą...
www.alietuvis.com
