Pirmadienį jis surengė skubų susitikimą su lietaus nuotekų sistemą mieste prižiūrinčios bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atstovais ir kitais atsakingais asmenimis, kuriame aiškinosi gatvių užliejimo priežastis ir kaip jas pašalinti.
„Aš noriu veiksmų programos. Ilgalaikės programos, ne tik trumpalaikės“, – po susitikimo sakė A. Vaitkus.
Anot jo, Klaipėdoje reikia papildomų siurblinių ir specialios informacinės sistemos – hidraulinio modelio, liūties metu padedančio identifikuoti potvynių grėsmes, taip pat būtina atsižvelgti į gatvių valymą, specialiųjų tarnybų reakciją.
Sekmadienį ryte Klaipėdoje kilus labai smarkiai liūčiai buvo pasiektas stichinio lietaus kiekis: Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, sekmadienį ryte Klaipėdoje per vieną valandą iškrito 53 mm. lietaus (per 2 val. – 65,5 mm.), o tai yra daugiau nei pusė viso mėnesio normos. Dėl to užtvino dalis gatvių, jos tapo nepravažiuojamos.
Iš viso sulaukta 47 pranešimų apie apsėmimus, susitikime su meru sakė įmonės „Klaipėdos vanduo“ vadovas Benitas Jonikas
„Gavome 47 pranešimus dėl apsėmimo iš kurių didžioji dalis buvo šiaurinėje dalyje, tikrai jų yra daug“, – teigė B. Jonikas.
„Klaipėdos vandens“ duomenimis, dėl intensyvaus lietaus gatvėse vanduo nespėjo sutekėti per lietaus nuotekoms skirtas groteles, taip pat dėl elektros įtampos svyravimų sutriko siurblinių, pašalinančių perteklinį vandenį, darbas.
„Mums didžiausią iššūkį kėlė elektros įtampos svyravimai, dėl to turėjome labai daug sutrikimų. (...) Iš viso buvo 11 siurblinių su sutrikimais“, – teigė B. Jonikas.
Anot jo, pagal turimą hidrometeorologų informaciją tokios liūties mieste laukta sekmadienį vakare.
„Mes sekėme orų prognozę, ryte iš tikrųjų nelaukėme tokios liūties, laukėme vakare. (...) Buvome pasiruošę tiek avarinių brigadų budinčių kiekį padidinę, tiek elektrikų“, – BNS pirmadienį teigė B. Jonikas.
Anot B. Joniko, panašios liūties mieste laukiama antradienį.
„Klaipėdos vandens“ vadovo teigimu, gatvių ir kitų vietų užliejimo problemą išspręstų mieste pritaikytas hidraulinis modelis – tam tikra programinė įranga, kuri liūties atveju, pagal informaciją iš nuotekų tinklų gana tiksliai numatytų vietas, kur kaupiasi didžiausias vandens kiekis, skubiai į tai reaguoti ir pašalinti vandens perteklių siurblinių pagalba.
„Tu turi visą informaciją: vamzdžių diametrus, šulinių gylius, aukščius, amplitudes, suvestus duomenis į tam tikrą programą, kuri parodo, kur pratekėjimas yra didesnis. Tiesiogiai matai, kur yra problema, kur kemšasi, ten reikalingas siurblinės sprendimas per jėgą išstumti lietaus vandenį“, – aiškino B. Jonikas.
Vadovas sako, kad hidraulinio modelio įrengimą Klaipėdoje sunkina tai, kad „Klaipėdos vanduo“ valdo tik apie pusę, maždaug 180 kilometrų vandens nuotekų tinklų, apie kuriuos turi tik dalį informacijos. Likusi tinklų dalis šeimininko neturi, nėra tikslios informacijos apie juos.
„Mes dalį informacijos turime, reikalinga nupirkti paslaugas, tai yra išsimatuoti šulinius, atlikti geodezinius matavimus. (...) Apie likusią dalį nežinome absoliučiai nieko. Mes daugmaž žinome fiziškai, kur tai yra, tie tinklai yra seni, avarinės būklės, apie kuriuos informacijos net savivaldybė neturi“, – aiškino B. Jonikas.
Siekiant užtikrinti kokybišką ir patikimą lietaus nuotekų tvarkymą mieste Klaipėdos taryba miestui priklausančius apie 180 kilometrų paviršinių lietaus nuotekų tinklų praėjusiais metais perdavė savivaldybės bendrovei „Klaipėdos vanduo“.
Įmonės teigimu, apie 75 proc. nuotekų tinklų įrengti prieš daugiau nei 30 metų, jų būklė yra bloga, dalies – net avarinė.
Ir gales Klaipeda - gyventi su daina - is turizmo :D
